Kaip Nevyriausybinių organizacijų Koalicijos moterų teisėms ginti narė pritariu visoms pagrindinėms lyčių lygių galimybių įgyvendinimo nuostatoms:
-Parama šeimai, kuri skatintų auginti vaikus ir tėčiams suteikti dalį vaiko auginimo atostogų. Privalomos įgyvendinti priemonės jaunų mamų reintegracijai į darbo rinką. Didelė nelaimė yra skurdas šeimose, kuriose vienas iš tėvų augina vaikus (o absoliuti dauguma tai mamos).
-Būtina įgyvendinti „vienodo užmokesčio už vienodą darbą“ principą, nes Lietuvoje moterys už tą patį darbą gauna vidutiniškai 81,2% nuo vyrų atlyginimo.
-Būtinas specialus įstatymas, kuris uždraustų smurtą šeimoje, užtikrintų apsaugą smurto aukai, nustatytų smurtautojo atskyrimo nuo šeimos tvarką, užtikrintų smurto aukai teisinę pagalbą ir prieglobstį, nes 82% moterų Lietuvoje patiria psichologinį smurtą, apie 20% - fizinį ir 20% ekonominį smurtą.
-Turi būti peržiūrėta parama ir pensijos pagyvenusioms moterims, kurios užaugino vaikus- tai yra mūsų kartą ir negalėjo uždirbti didesnių pensijų.
Egidijus Vareikis:
„Vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą“ principo įgyvendinimas kelia didžiausią susirūpinimą, nes moterų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sudaro tik 81,2 procento vyrų vidutinio darbo užmokesčio. Kaip užtikrinsite, kad šios diskriminacijos neliktų?
A: Formaliai vyrai ir moterys gauna vienodai už tą patį darbą, bet nevienodai už darbo rezultatus, nes vie gali kiekybiškai ir kokybiškai skirtis. Kai nesiskirs, gaus vienodai, nes kitaip bus pažeidinėjami įstatymai. Kartais mokami nevienodi priedai. Kai viršininkai mokės vienodus (o jie laisvi rinktis) gaus vienodai.
- Užsienio šalyse, siekiant įgyvendinti „vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą“ principą, didžiausią susirūpinimą kelia privatus sektorius. Lietuvoje susidaro paradoksali padėtis, kuomet būtent valstybiniame sektoriuje, kur darbo užmokesčiai yra didesni nei privačiame, moterų vidutinis uždarbis vidutiniškai yra 6,3 procento mažesnis nei privačiame sektoriuje ir sudaro vos 74,9 procento lyginant su vyrais. Ką numatote daryti, kad šio disbalanso neliktų?
A: Įstatymais stengiamasi reguliuoti kiek įmanoma lyčių lygybę, bet visada yra galimybė rinktis, o privačiame sektoriuje darbdaviai renkasi. Bet dažniausiai jų pasirinkimą lemia ne nemeilė moterims, o biznio interesai. Jei dėl jų nereiktų aukoti moterų, būtų geriau…. Štai ko reikia siekti. Bet tikroj šeimoj tikras vyras turi užtikrinti šeimos išlaikymą. Tokie vyrai, beje, daugiau ir rūpinasi šeima, o moterys, išlaisvintos nuo būtinybės kuo daugiau uždirbti, labiau myli vyrus, gyvenimą, vaikus ir pasaulį.
- Lietuvoje išlieka stipri darbo rinkos segregacija (griežtas pasidalinimas į tariamai vyriškus ir moteriškus darbus, o tai sąlygoja moterų bei vyrų pajamų skirtumus). Kaip žadate skatinti lyčių požiūriu subalansuotos darbo rinkos plėtrą?
A: Vyriški ir moteriški darbai yra faktas. Tai natūralu, stiprina žmonių bendruomeniškumą ir man, kaip vyrui yra miela išlaisvinti moterį nuo nemoteriškų darbų. Nejau jums norisi, kad moterys nešiotų plytas ir mūrytų sienas…
- Visose veiklos srityse (net ten kur tradiciškai dominuoja moterys) daugiau vyrų nei moterų užima vadovaujančius postus, nepaisant to, kad statistikai moterys Lietuvoje turi aukštesnį išsilavinimą nei vyrai. Ką žadate daryti, kad vertikalioji moterų diskriminacija būtų panaikinta?
A: Moterys būna geros viršininkės, kai nori. Bet ne visada nori, nes dažniausiai joms reikia rinktis tarp šeimos ir karjeros…..
- Moterų užimtumas žemės ūkyje 2002 m. sudarė 41,1 procento. 64,3 procentai jų teigė, kad yra priklausomos nuo valstybės paramos. Tarp smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų moterys sudaro apie 40 procentų. Kaip skatinsite smulkųjį verslą? Kokių priemonių imsitės, kad moterų užimtumas žemės ūkyje ir verslumas apskritai didėtų?
A: Čia bendrai verslo klausimas, o ne moterų…. Tiesiog šiandien pas mus yra daugiau “moteriškų” verslų.
- 53,3 procento Lietuvos gyventojų yra moterys. Tačiau Seime jos sudaro vos 10,6 procento, savivaldybių tarybose 21 procentą. Kokias numatote pozityvias priemones, kad būtų užtikrintas moterų politinis atstovavimas? Kaip vertinate kvotas?
A: Dauguma moterų politikių yra vienišos, išsiskyrė, turinčios kitų panašių problemų. Ne kiekviena ryžtasi tokiam gyvenimui…. O visai kvaila manyti, kad moterų reikalus atstovauja tik moterys. Jos kaip rinkėjos mieliau renka vyrus politikus… Kaip bebūtų keista, politika – veikiau vyriškas darbas.
- Margaret Thatcher yra pasakiusi „Politikoje, jei norite, kad kas nors būtų pasakyta, paprašykite vyro, jei norite, kad kas nors būtų padaryta, kreipkitės į moterį“. Kaip žadate siekti, kad kalbėjimas ir darymas politikos baruose būtų subalansuoti?
A: Tiesos žodžiai…. Bet ne kvotomis pasiekiami. Margareta tapo premjere ne pagal kvotą.
- Lietuvoje nėra pozityvios politikos, skatinančios tiek vyrų, tiek moterų profesinio ir šeimos gyvenimo suderinamumą. To pasekmėje pakertami vyro ryšiai su vaikais ir šeima, apsunkinama moters integracija/reintegracija į darbo rinką, formuojasi socialiniu požiūriu nepageidautina darbo rinkos segregacija. Ar paremtumėte kūdikio priežiūros atostogų įstatymo pataisas, įpareigojančias tėvus imti dalį kūdikio priežiūros atostogų, kas padėtų siekti vyrų bei moterų subalansuoto dalyvavimo tiek profesiniame, tiek šeimos gyvenime? Kaip siūlytumėte spręsti su kūdikio priežiūros atostogomis susijusius apmokėjimo klausimus?
A: Daug klausimų išsispręstų, jei klausytume Švento Rašto žodžių: moterys – klausykite vyrų, vyrai – mylėkite žmonas. Problema ta, kad darydami moteris vis labiau savarankiškas padarome jas vis labiau vienišas.
- Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, didelį susirūpinimą kelia Lietuvos tekstilės pramonės likimas, kur absoliučią darbuotojų daugumą sudaro moterys. Kokias priemones siūlytumėte, kad būtų sustabdyta skurdo feminizacija Lietuvoje?
A: Seksime Europos pėdomis, tikiu, kad Lietuvoje yra pakankamai vyrų, kurie neleis moterims skursti.
- Lietuvoje vis daugėja ŽIV infekuotų moterų, kurios užsikrečia lytiniu keliu. Ar rengiatės remti lytinį švietimą, kaip ŽIV/AIDS epidemijos prevencijos priemonę?
A: Taip, nors kol kas dauguma užsikrėtusių – vyrai.
- Lietuvoje vis daugėja nužudytų kūdikių. Ar sieksite, kad mažas pajamas turinčioms moterims būtų finansiškai prieinama kontracepcija bei aborto paslaugos? Ar sieksite, kad kaimo moterų reprodukcinei sveikatai būtų skiriamas ypatingas dėmesys?
A: Jei vaikai žudomi dėl pinigų, čia veikiau kriminalinis, ne ekonominis klausimas.
- Smurtas yra pats šiurkščiausias žmogaus teisių pažeidimas. Apklausos rodo, kad daugiau nei 42 procentai Lietuvos moterų (ir jų vaikai) kenčia nuo smurto ar prievartos šeimoje. Tačiau yra susiklosčiusi paradoksali padėtis, kad būtent moteris su vaikais, o ne smurtautojas turi palikti namus ir slėptis prieglaudose. Praeitos kadencijos LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė LR BPK pakeitimams ir papildymams, kuriais siekta įpareigoti smurtautoją gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Kokių priemonių žadate imtis Jūs, kad smurtas prieš moteris ir vaikus būtų pažabotas?
A: Žadame keisti tvarką, išties negalima leisti skriausti.
- Prekyba moterimis ir mergaitėmis Lietuvoje savo mastais ženkliai lenkia kaimynines Baltijos valstybes. Tuo tarpu Lietuvos žiniasklaida perpildyta erotiškai sudaiktintais moterų įvaizdžiais, kur jų kūnas tapatinamas su lengvai įsigyjamomis prekėmis. Tyrimai rodo, kad mūsų kultūroje moterys ypač ryškiai matomos seksualiai, tačiau nepastebimos socialiai. Kokias priemones siūlytumėte, kad užtikrinti lygiavertę abiejų lyčių reprezentaciją žiniasklaidoje ir užkirsti kelią moters įvaizdžio menkinimui viešoje erdvėje?
A: Mūsų kultūra šiaip jau labai gerbia moterį, šiuolaikiniai jos surogatai daro tai, ką sakote. Reikia realiai suprasti, kad vyrai su moterimis nėra konkurentai, jie yra bendrija. Moterys ir vyrai pasiekia daugiau ne tada, kai kariauja, o kai draugauja. Ir ne feminizmas, o bendruomeniškumas leis kiekvienai lyčiai atsiskleisti, lytys yra skirtingos, moteris laimingiausia šalia vyro, vyras šauniausias šalia motes, ne ją nugalėjęs, o apgynęs. Laimės tos moterys, kurios neis į karą, o pasirinks jas saugančius vyrus. Moters vertė nematuojama atlyginimu ar užimamomis pareigomis.
