4. Lietuvos lyčių lygybės standartai
Šiandien lyčių lygybė Lietuvoje suprantama kaip vienas iš pagrindinių demokratijos principų. Jis deklaratyviai grindžiamas lyčių lygiomis teisėmis, atsakomybe, galimybėmis visose gyvenimo srityse ir vienodos elgsenos su abiejomis lytimis principu. Pabrėžiama, kad lygios galimybės vyrams ir moterims – tai kliūčių nebuvimas nė vienai iš lyčių visavertiškai dalyvauti ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime. Lyčių lygybės politika formaliai siekiama lygaus įtakos pasidalijimo ekonomikoje, visuomeniniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procesuose. Viešai deklaruojama, kad vyro ir moters fiziologiniai skirtumai neturi turėti neigiamos įtakos moterų ir vyrų gyvenimo sąlygoms bei juos diskriminuoti.
Lietuvos įstatymai
de jure užtikrina moterų ir vyrų lygias galimybes, tuo sudarydami reikiamą teisinę bazę. 1999 m. balandžio 1 d. įsigaliojo pirmasis Vidurio ir Rytų Europoje priimtas LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Jo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos LR Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės. Šio įstatymo priežiūrą vykdo tais pačiais metais LR Seimo įsteigta nepriklausoma valstybinė Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Priėmus Lygių galimybių įstatymą
[1], kuris įsigalios 2005 sausio 1 d., nuo 2003 m. lapkričio mėn. tarnyba pervadinta į Lygių galimybių tarnybą.
Be to, siekiant užtikrinti teisinių nuostatų praktinį įgyvendinimą, parengta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2003-2004 m. programa, įsigaliojusi nuo 2003 m. birželio 7 d. Programos pagrindiniai tikslai – sudaryti vienodas galimybes vyrams ir moterims dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse, t.y. padidinti moterų ir vyrų atstovavimą tose srityse, kur jie atstovaujami mažiau, pasiekti, kad paslaugos ir finansiniai ištekliai kiek įmanoma vienodai pasiektų abiejų lyčių atstovus, iškelti ir siekti spręsti specifines moterų ir vyrų problemas. Programa siekiama dviejų pagrindinių tarpusavyje susijusių tikslų:
· įgyvendinti moterų ir vyrų lygias galimybes visose veiklos srityse;
· užtikrinti moterų teises moterų ir vyrų lygių galimybių kontekste
[2].
Moterų ir vyrų lygioms galimybėms įgyvendinti visose veiklos srityse kviečiama naudotis lyčių aspekto integravimo strategija, kuri apibrėžiama kaip politinių procesų organizavimas, reorganizavimas, tobulinimas, plėtra ir įvertinimas tokiu būdu, kad lyčių lygybės perspektyva būtų inkorporuota į visas politikos sritis, visus lygmenis ir veiktų visuose etapuose. Bet kokia planuojama veikla, įstatymai, strategijos ir programos visose srityse ir lygmenyse turi būti vertinami atsižvelgiant į poveikį tiek moterims, tiek vyrams. Programai įgyvendinti ketinama pasitelkti moterų organizacijas, tikimasi užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų paramos, ypač realizuojant bendrus projektus, kai dalį finansavimo projektui įgyvendinti skiria valstybės biudžetas, o dalį – tarptautiniai fondai.
Nors, priėmus Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, darbdaviai ir politikai tapo „jautresni“ vienodų sąlygų taikymo principui bei išreiškia tvirtesnę politinę valią siekiant lyčių lygybės, tačiau, teisininkų vertinimu, Lietuvai vis dar reikia daug pastangų, norint lygių galimybių principo taikymą suderinti su ES direktyvų reikalavimais ir pasiekti tikrąją lygybę de facto (Burneikienė et al 2002). Lygių galimybių principas nebuvo pats svarbiausias ir net atidžiau svarstomas derybų į ES klausimas. Ekspertų vertinimu, tai didele dalimi lemia visuomenės požiūris, teikiantis pirmenybę ekonominei padėčiai ar socialiniams klausimams, o ne moterų ir vyrų lygiateisiškumui. Tam tikra visuomenės dalis vis dar tiki, kad sovietmečiu lygybės turėjome per akis, kuri pridarė daugiau žalos nei naudos, todėl ši perspektyva jiems nėra patraukli. Dar kiti tvirtina, kad lyčių problemų Lietuvoje nėra, kad jos tėra pačių moterų išsigalvotos ar dar vienas iš Vakarų sklindantis užkratas. Kad ir kaip ten būtų, lyčių problemos egzistuoja, jos diena iš dienos tampa vis labiau viešai matomos ir pačios visuomenės pripažįstamos. Nors ES pateikia Lietuvai aiškius lyčių lygybės standartus, kaip rodo įvairių šalių patirtis, Lietuvos lyčių aspekto integravimo politika tam tikrose srityse atspindės tendencijas, būdingas kitoms naujosioms ir/ar senosioms ES šalims, dar kitose srityse ji skleisis kaip autentiškai lietuviška.
