Žemiau pateikiami Lietuvos lyčių politikos ekspertų vertinimai, išsakyti 2004 m. balandžio-gegužės mėn. Buvo apklausti LR Seimo, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT), tarptautinių organizacijų, moterų NVO ir mokslo atstovai. Ekspertų buvo pasiteirauta, kaip jie apskritai vertina šiandieninę lyčių politiką Lietuvoje, pažangiausią praėjusio dešimtmečio Lietuvos pasiekimą regione – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą bei pagrindines šalies lyčių problemas. Nors formalioji politikos pusė daugumos ekspertų vertinama teigiamai, tačiau jos įgyvendinimas susilaukė nemažai kritinių pastabų.

 

Vienas dalykas, reikia lyginti tą formaliąją pusę ir realiąją pusę. Formalioji pusė yra sutvarkyta – yra lyčių politika, yra ministerija, kuri atsakinga už tai, yra Vyriausybės patvirtinta Lygių galimybių programa, ji įgyvendinama, netgi finansuojama iš Valstybės biudžeto <...> Bet išties, jeigu imsim realiai, ji labai silpna. Aš jau nekalbu apie finansavimą, bet ji labai silpna jau vien tuo, kad tie ministerijų atstovai, kurie kiekvienoje ministerijoje jau turėtų daryti politinę įtaką, daugelis iš jų yra patys neįsitikinę tuo savo darbu. Jie tiesiog yra paskirti, ta funkcija yra priskirta papildomai tarp kitų pareigų, ir jie žiūri į tai kaip į kokį papildomą nelabai malonų įpareigojimą. Atsitinka taip, kad žmonės dirba tokioje srityje, kur jų nuostatos yra priešingos lyčių lygybei. <...>Užuot patys turėję pasiūlymų, ką jie galėtų padaryti savo srityje, jie greičiau atsimušinėja nuo to, ką kiti pasiūlo. Arba kadangi tą programą (Moterų ir vyrų lygių galimybių programa – aut.past.) aptarinėja ir siūlymus teikia ir NVO, tai, kai būnu tuose posėdžiuose (mane kartais kviečia stebėtojo teisėm), tai matau, kad jie daugiau užima gynybinę poziciją, kad nereikėtų nieko daryti, o jeigu daryti, tai suplanuoja dažniausiai tokias priemones, kurios iš esmės nelabai matomos. Negaliu pasakyti apie visus, bet tokių dalykų būna... tai todėl tas įgyvendinimas yra sunkus, nes jeigu imsim kas daroma vienos ministerijos ribose, tai dar nėra valstybės politika. Valstybės politika yra tada, kai yra daroma visose srityse (LR Seimos narė).

 

Ne, tokios (lyčių politikos – aut.past.) išvis, aš manau, nėra. Yra tokie priešokiai, bandoma kažką daryt su tom valstybinėm programom, suformuota tarpministerinė komisija, paskirta premjero patarėja moterų klausimais, keliami lyčių lygybės klausimai. Stengiamasi, kad būtų tas tęstinumas, bet vis tiek su parlamento rinkimais, su premjerų kaita tie dalykai vėlgi tai nutrūksta, tai vėl užsimezga.<...>  tarp jų (lygių galimybių programų – aut.past.) irgi būna poros metų tarpai, kai programų nebūna, o jos tai būna vykdomos, tai finansavimo trūksta. Vienu žodžiu, tokios nuoseklios politikos nėra. Ji daugiau deklaratyvi (moterų NVO atstovė).

 

Na, šiaip susidaro toks įspūdis, kad iš esmės valstybinės lyčių politikos kaip ir nėra, turiu galvoje tai, kad žmonės, kurie sėdi prie valstybės valdymo svertų, neturi aiškaus suvokimo, kas tai yra, kodėl to reikia ir ką su visu tuo daryti. Mūsų valstybėj yra tiek, kiek to reikia ES, ir vėl susidaro įspūdis, kad viskas ir daroma įstatymo lygmenyje <...>. Ta lyčių politika, ji pasidaro pati sau kažkoks toks atskiras darinys, kažkoks apendiksas, kuris tarytum egzistuoja atskirai nuo kasdienybės. Nėra tokio suvokimo, kad visa mūsų kasdienybė ir yra lyčių politika, kad bet kokiam aspekte tu gali matyti lyčių dimensiją ir mėginti pritaikyti ją tam, kad spęstum konkrečias problemas. <...> būtent nėra išplaukiama iš konkrečios situacijos. <...> logiškai pagalvojau, yra problema, reikėtų integruoti tą lyčių aspekto strategiją, svarstyti, ką naujo tau gali ji duoti, kad šitą problemą galima būtų lengviau arba konstruktyviau išspręsti. O dabar tai visiškai nedaroma. Daromi kažkokie veiksmai tam, kad būtų parodyta, tarsi vykdomos kažkokios programos, bet kada tu kalbiesi su specialistais, kurie atsakingi už finansų paskirstymą, už ūkį, už tą patį švietimą ir pan., jie neturi elementariausio suvokimo, kaip jų kuruojamoje srityje tas lyčių aspektas gali būti integruotas. Tai jeigu jie nesuvokia, vadinasi, tas lyčių aspektas niekaip ir neatsiranda mūsų kasdienybėje, jisai lieka akademikų domėjimosi sritis, na, su juo susiduria dar ir tie, kurie turi uždėti tą paukščiuką, parodyti, kad kokioj nors savivaldybėj ar ministerijoj yra žmogus, kuris yra atsakingas už tą dalyką, bet nedaroma taip, kad visa ministerijos politika būtų pasukta taip, kad lyčių aspektas visą laiką būtų turimas omenyje, kažkur fone egzistuotų ir būtų atsižvelgiama į tai. Šiandien jis tiesiog toks, sakykim, augalas, ištrauktas iš dirvos. Kiek jis gali egzistuot? Peršasi nuomonė, kad pasidarys tai nebemadinga ir tai bus užmiršta, jei nebus suvokta, kad tai yra mūsų kasdienybė (dėstytoja, mokslų daktarė).

 

Pirmas, man atrodo, vienas iš svarbiausių dalykų – lyčių politika turi būti susiliejusi su šeimos politika, o jas stengiamasi atskirti. Man atrodo, kad tie patys žmonės, kurie yra patriarchalinių nuostatų, galvoja, kad lyčių lygybė kenkia šeimai, todėl jokiu būdu negalima jų sudėti į krūvą, kad jie būtų susilieję. Jeigu mes imtume Lyčių lygių galimybių programą, tai ten beveik nieko nėra pasakyta apie šeimą. O tuo tarpu Šeimos politikos koncepcijoje 1995 m. kaip tik buvo labai daug kalbama apie lyčių santykius. Tad jeigu pavyktų rasti tą persiklojimą, tai tuomet lyčių politika būtų nepalyginti vaisingesnė. Nes kažkaip ta lyčių politika egzistuoja tik viešojoj sferoj, o šeimos politika jau yra privati sfera, ir jokios lyčių politikos ten būti negali, ten negalima įsileisti... tokia yra daugelio nuomonė. Tai čia, man atrodo, yra esminis lyčių politikos trūkumas (LR Seimo narė).

 

Dažniausiai ekspertų minimos Lietuvos lyčių politikos problemos yra siejamos su jos fragmentiškumu ir nuoseklios strategijos trūkumu, jos vykdymą kuruojančių  valstybės pareigūnų nekompetencija, nejautrumu lyčių problemoms bei socialinėms struktūrinėms lyčių nelygybės priežastims, finansavimo nestabilumu, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumu. Šias įžvalgas galima būtų apibendrinti, teigiant, kad Lietuvos politiniame lygmenyje kol kas nėra iš esmės suvokta lyčių aspekto integravimo strategijos esmė ir jos reikšmė visuomenei.

 
Ekspertai taip pat buvo paprašyti įvertinti Lietuvos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (MVLGĮ),  pirmojo tokio pobūdžio įstatymo Centrinėje ir Vidurio Europoje, reikšmę visuomenei. Dažniausiai šis įstatymas bendrąja prasme buvo vertinamas pozityviai, suvokiamas kaip keičiantis normatyvinį lyčių santykių modelį, žmonių nuostatas, požiūrius ir „kito“ vertinimą.

    

Ypač, sakyčiau, didelę reikšmę turi pats įstatymo priėmimo faktas ir jo egzistavimo faktas <...>, kai darbdavys pamato, kad yra įstatymas ir kad iš tiesų jo privalu laikytis, jis nori nenori leidžia konkurse dalyvauti pretendentams ir moterims, ir vyrams. Ir pamato, kad nėra jau taip blogai iš tiesų Lietuvoje, jeigu leidžiama ateiti konkuruoti ir moterims, ir vyrams. Ir per įstatymo prizmę iš tiesų ta jo vertybių skalė kartais pasikeičia: jis mato, kad tą darbą gali dirbti ne ką blogiau ir, tarkim, moteris, jeigu jis pageidavo tik vyro, ir atvirkščiai.  Dėl seksualinio priekabiavimo, tai irgi vien tas dalykas, kad egzistuoja įstatymas, net tuo atveju, jeigu įrodymai ir nesurenkami, jis yra labai gera prevencinė drausminanti priemonė, nes jau vien žinodamas, kad tas įstatymas egzistuoja, kad tu negali šito daryti, net įrodymų nesurinkus pakankamai, vis tiek tai atsiliepia bent jau skundo tyrimo metu vėlesniam to darbdavio poelgiui. Bet kokiu atveju nuo įstatymo turim pradėti. Aš manyčiau, kad jis yra reikalingas ir be galo didelę įtaką daro (LGKT patarėja).

 

Vienareikšmiškai vertinu, kad tai (MVLGĮ – aut.past.) yra labai pozityvu. Todėl, kad bet kokio įstatymo buvimas kultūrinėj savimonėj veikia kaip tam tikra norma, kurios tu turi laikytis. <...> Aišku, jeigu kalbėsime apie praktiką, įstatymas turėtų eiti greta su kitom mentaliteto kaitos formom, su švietimu, nes kitų valstybių praktika rodo, kad vos tik įsteigiama tokia institucija ir toks įstatymas, jis nepradeda veikti tuoj pat. Pvz., Norvegijoje tokia Kontrolieriaus tarnyba per metus apsvarsto iki 500 skundų. Bet tai jie jau tą tarnybą turi apie 30 metų. Ir ką tendencijos rodo? Kad tų skundų kiekvienais metais daugėja. Todėl, kad užsisuka čia toks ratas: kažkas pasiskundžia, ištiriama, kiti pamato, jie tada irgi pradeda fiksuoti savo aplinkoje tai, apie ką anksčiau net nesusimąstė. Mes puikiai žinom, kad lyčių stereotipai yra priimami kaip natūralus dalykas, tu gali net nesuvokti, kad, tarkim, toj ar toj situacijoje tu buvai diskriminuojamas. Jeigu atsiranda toks precedentas, tai pradeda veikti žmogaus mentalitetą. Arba turėdamas tokį įstatymą tu iš esmės gali daryti įtaką tiems žmonėms, kurie to suvokimo neturi. Yra kažkokie valdžios pareigūnai, na tu su jais negali šnekėti „žmogiškąja“ kalba, pasakyti, kad „klausykit, kiek galima moteris traktuoti kaip mėsos gabalą, kaip Krekenavos dešreles, na negalima, tai tiesiog žema“. Jų suvokime tai yra visiškai normalu. Bet kada tu turi įstatymą, tu gali jį tiesiog užčiaupti, grubiai šnekant, ir sustabdyti jo negatyvų poveikį (dėstytoja, mokslų daktarė).

 

Apklaustoji moterų NVO atstovė pastebi, kad naudojantis subtiliausių lyčių santykių peripetijų,  ypač turinčių seksualinio turinio, patrauklumu visuomenėje, šiuo diskursu neretai spekuliuojama žiniasklaidoje, kuriami skandalai ar moteris žeminantys vaizdiniai.  Iš kitos pusės, tokiame kontekste įžvelgiamas pozityvus aspektas – t.y. žiniasklaidoje skleidžiamas įstatyme įtvirtintų normų  ir nusižengimų šioje srityje socialinis matomumas.     

Įstatymas (MVLGĮ – aut.past.) turėjo labai didelę šviečiamąją reikšmę nuostatų kaitai. Jis yra pažangesnis už mūsų nuostatas. <...>Aišku, kad iš tiesų tas požiūris pasikeistų į būsimą darbuotoją – man reikia moters ar vyro,– tai tam reikia dar daugiau laiko, bet tas įstatymas tiesiog nejučia tokį mažą žingsnį visų sąmonėse arba jau padarė, tiesiog nepastebimai padarė, arba dar padarys. Tie patys skelbimai, irgi, aš jau net dabar galvoju, kad ir ta Krekenavos mėsos reklama, kad jau galbūt jie specialiai naudojasi, rengia tokias reklamas, kad sukeltų didesnį ažiotažą ir atkreiptų į save didesnį dėmesį. <...> Bet šiaip įstatymas iš tikrųjų turėjo ir šviečiamosios įtakos. Ir dėl to paties priekabiavimo, žurnalistai, jeigu jie anksčiau apie tą problemą nerašydavo, dabar jau jie mato, kad tai irgi yra kabliukas, ir jeigu parašys, kad kažkas prie kažko priekabiavo, tai sudomins auditoriją. Anksčiau jie negalvodavo, kad priekabiavimas gali sudominti skaitytojus. Kai apie tai žmonės skaito... vėlgi tam tikra įtaka, keičiamos nuostatos (moterų NVO atstovė).

 

Įstatymo privalumus, lyginant jį su kitų šalių panašaus pobūdžio lyčių lygybės įstatymais,  LGKT specialistė įvertino pagal jo platesnį pritaikymą įvairiose srityse.

 

Jis (MVLGĮ – aut.past.) gal apima daugiau sričių, kurias reguliuoja šitas moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Tarkim, nei ES direktyvos šiuo metu nereikalauja reguliuoti prekių ir paslaugų teikimo srities ar reklamos teikimo srities, o iš tiesų daug pažeidimų yra būtent šitose srityse – prekių ir paslaugų ir reklamos srityje. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas ir šitą sritį reguliuoja. Jis reguliuoja dar vieną papildomą sritį – švietimo ir studijų, kurios dauguma ES įstatymų vis dėlto nereguliuoja. Jis yra šiek tiek platesnio taikymo (LGKT patarėja).

     Kitas paminėtas MVLGĮ įstatymo privalumas suvokiamas kaip nykstantis kartu su Lygių galimybių įstatymo įsigalėjimu nuo 2005 sausio 1 d. Pagal naująjį įstatymą LGKT nagrinės skundus, susijusius ne tik su diskriminacija dėl lyties, bet ir dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų.

 

...pagrindinis mūsų įstatymo privalumas buvo tas, kad jis buvo atskiras. Aš nežinau, kur jį dar priėmė, bet kitos šalyse, kur panašūs įstatymai yra rengiami, jie yra rengiami kaip bendri, kaip dabar pas mus. Pagal naują Lygių galimybių įstatymą yra suplakama į vieną vietą 8 lygių galimybių sritys, kur, mano nuomone, išvis kai kurios nelygybės yra nustatytos ne tuo pačiu pagrindu...<...>. Mano požiūriu, lyčių lygių galimybių klausimai bus visiškai išeliminuoti, nes bus gausybė skundų kitais pagrindais, o lygybės mechanizmais jų visų neišspręsi. Čia reikia išspręsti socialiniais mechanizmais, nes faktiškai lyčių nelygybė egzistuoja tik mūsų sąmonėje, ji egzistuoja tik todėl, kad mes laikomės tų patriarchalinių pažiūrų. Nėra jokio objektyvaus pagrindo lyčių nelygybei. O, pvz., sveiko ir neįgalaus žmogaus nelygybė jau yra aiški. Reikia teikti tokią paramą, kad neįgalus žmogus turėtų tokias pat galimybes, bet tai yra materiali, socialinė parama ir t.t. Neįgalaus žmogaus visai kitas diskriminacijos pagrindas (LR Seimo narė).

Apibendrinant ekspertų vertinimus, galima daryti išvadą,  kad net ir turint reikiamą ES standartus ir direktyvas atitinkančią teisinę bazę, šiandieniniame kontekste lyčių lygybė de facto išlieka sunkiai realizuojama vizija. Kaip rodo Vakarų organizuoto moterų judėjimo istorijos pavyzdžiai, nė vienas moterų teisių srities laimėjimas nebuvo pasiektas be ilgos ir varginančios kovos. Tai susiję su ideologiniais ir kultūriniais procesais, institucinėmis reformomis, politine valia bei teisinėmis ambicijomis. Mokslo atstovė teigia, kad

...kaip ir higienos suvokimas ar ekologinės savimonės tam tikras lygis, toks suvokimas turi atsirasti ir  kalbant apie lyčių lygybę. Kada tu tiesiog suvoki, kad šitaip negali būti daroma. Žmonės turi būti išmokomi pamatyti problemą <...>. Įstatymą galima pakeisti labai greitai – įvedei kvotas, kitas pozityvias priemones situacijai keisti, ir tikėtina, kad po kelių metų turėsi rezultatą. Bet kaip naikinti patriarchalinį suvokimą? Čia prasideda visas tas kultūrinis klodas ir įsijungia švietimo sistema, žiniasklaida, masinė kultūra, kuri labai gudriai daro įtaką – ji dažniausiai paveikia mūsų suvokimą iš pasąmonės, mes net nefiksuojame, kaip tarsi kempinė suimam tuos stereotipus ir egzistuojam juose kaip natūraliuose dalykuose. Ir tą iškrapštyti žymiai sudėtingiau negu kontroliuot, tarkim, politiškai korektišką pasisakymą ar kažkokius tokius dalykus. <...> Lietuvoje didžiausia problema ir yra, kad mes labai stipriai esam užsiciklinę su įstatymų leidyba, bet visiškai neproporcingai mažai yra daroma, kad būtų paveikta aplinkui egzistuojanti terpė, kuri pasąmoningai  formuoja mentalitetą. Nes mes iš tarybinių laikų mokam, pagal įstatymą, pagal tvarką, reikia – padarysim, reikia – surašysim. Bet kaip mes iš tikrųjų elgiamės?! Tai, kad korektiškai šnekam, tai dar nereiškia, kad korektiškai galvojam ir korektiškai elgiamės, kai niekas mūsų nemato. Va, čia ir turėtų būti didžiausios pastangos sutelktos, kaip, kokius mechanizmus paleist, kaip žmones įtikinti, kaip padaryti, kad jie pamatytų, kad tai nėra tuščios šnekos, kad tai yra naudinga mūsų pačiai visuomenei, kada mes spręsim tas (lyčių santykių – aut.past.)  problemas, tada mes turėsim ir demokratiškesnę, ir saugesnę visuomenę (dėstytoja, mokslų daktarė).

 

Pagrindinės Lietuvos lyčių politikos ekspertų išsakytos lyčių problemos Lietuvoje yra siejamos su įvairiausių formų prievarta prieš moteris, žema moterų politine reprezentacija, darbo rinkos segregacija, kai kuriomis šeimos politikos sritimis.

 

Ekspertų taip pat buvo pasiteirauta, su kokias privalumais ir/ar trūkumais susidurs Lietuvos moterys ir vyrai, šaliai prisijungus prie ES. Integracijos išvakarėse dažnai buvo minima, kad ES plėtra atneš Lietuvos moterims vien tik pažangą. Ekspertų nuomonė nėra tokia vienareikšmiška. Jie pastebi, kad kai kurios naujųjų šalių moterų patirtys gali būti naudingos ir likusiai Europai, nes tam tikrose srityse mūsų šalies rodikliai buvo ir išlieka geresni nei ES vidurkis (pvz., didelis moterų užimtumas, mažesnė atlyginimų diferenciacija pagal lytį arba didesnė moterų politinė reprezentacija). Minima ir tai, kad integruojantis į ES tam tikros problemos Lietuvoje ir kitose ES šalyse gali tik paaštrėti, kaip pvz., prekybos moterims mastai, kvalifikuotos darbo jėgos migracija į užsienį ir jos koncentracija žemos kvalifikacijos sektoriuje, dar labiau sustiprinanti darbo rinkos segregaciją moterų nenaudai, ar patriarchaliai mąstančių naujųjų šalių masių nutekėjimas į Vakarus.

 

...galbūt moterų padėtis pagerės tuo, kad įstojus į ES moterų judėjimo koalicija taps didesnė, atsiras didesnės galimybės susivienyti ir bendrai reikšti savo nuomonę, reikalauti tam tikrų direktyvų, programų ar pakeitimų. Moterų padėtis pagerės dar ir tuo, kad ES pamažu įsigali nuostata, nors tai ir nėra šalims narėms privaloma, kad renkamuose organuose arba įvairiuose komitetuose ir pareigybėse turėtų būti ne mažiau kaip 40 proc. vienos lyties atstovų. Tai vėlgi kažkiek veiks, kad ir Lietuvoj tų moterų bus daugiau aukštesnėse pozicijose. Kitas dalykas, senosiose ES šalyse vis daugiau gyventojų išreiškia nuostatą, kad moterys irgi pajėgios aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, ir jos turi būti lygiavertės su vyrais. Ir tos nuostatos vėlgi, tarkim, su darbdaviais užsieniečiais greičiau įsigalės ir čia, Lietuvoje, ir manau, kad moterim bus daugiau šansų pasiekti didesnę profesinę karjerą. Bet aišku, atsiras ir minusų, nes Lietuva kai kuriose srityse yra labiau pažengusi negu ES. Bijau, kad Vyriausybė nepradėtų galvoti, kad jeigu čia pas mus yra taip gerai, tai kam bereikia dar geriau? (moterų NVO atstovė)

 

Pagrindinė  nauda bus iš to, kad vis dėlto judėjimas bus ir žmonės daugiau pamatys, pačios moterys ir vyrai pamatys, kaip yra kitose šalyse, ypač Šiaurės šalyse. Kalbant su eiliniais žmonėms, paprastais vyrais, dar dabar labai dažnai girdi tokį dalyką: „Kokia ten gali būti lyčių politika? Taigi mes einam į Europą! Taigi ten visi lygūs ir išvis tie klausimai nebekeliami. Negrįžkit į tarybinius laikus, kada ten buvo moterims kvotos, moterų tarybos. Taigi Europoj jokių skirtumų nėra tarp vyrų ir moterų“. Jie supranta tai ne kaip sulyginimą, o kaip privilegijas moterims. Tai, aš sakau, šitas pajudėjimas, šitas akiračio įgijimas bus naudingas, bet irgi ne tiek daug, nes daugiausia pajudės ta nekvalifikuota darbo jėga, o jeigu mes įvertinsim, su kuo jie bendraus užsienyje, tai jų mąstymas irgi panašus. O šiaip tai aš manau, kad mūsų įstojimas labai smarkiai pakenks Europai, nes ateina 10 šalių su patriarchalinėm nuostatom. Čia gerokai jiems pagadins ir ilgai reikės laukti, kol atsistatys pusiausvyra. Poveikis bus, ko gero, didesnis į blogąją pusę iš mūsų šalių, negu atvirkščiai (LR Seimo narė).

...ES sukuria prielaidas. Kaip mes pasinaudosim tomis prielaidomis, čia jau yra kitas klausimas.  <...> yra koks nors airių variantas ir yra graikų variantas, šios šalys skirtingai pasinaudojo tomis galimybėmis, turi visai kitokį rezultatą. Čia, aišku, aš grėsmės matau tiek, kiek mes galėsim ta situacija pasinaudot arba nepasinaudot, nes vis tiek ateina fondai, kurie yra lyg ir skirti tom problemom spręsti <...> aš įsivaizduoju, kad jei ES kelia reikalavimą, tai ji ne vidurkį kažkokį išveda, o grynai pakelia tą kartelę. Ir vienai šaliai galbūt ten yra pakopėlė, kitoms trys pakopos, dar kitos 10 pakopų turi užlipti. Europos reikalavimai nebus mažesni, negu kad mes čia turime, nes galų gale, na mes net ir su tais pačiais Šiaurės kraštais dar turim kur lipti ir lipti. Aš manau, kad jie, turėdami patirties, niekada nenusileis, kad tie reikalavimai būtų žemesni. Jeigu lyčių lygybė yra kaip siekiamybė, tai kol ji nebus garantuota 100 proc., kol mes nepasieksim to 50:50, tol mes visą laiką turėsim, kur eiti (dėstytoja, mokslų daktarė).

 

Kaip rodo statistiniai ir empiriniai rodikliai ir juos patvirtinanti informantų nuomonė, naujųjų ES narių moterų padėtis turi nemažai privalumų, lyginant ją su moterų situacija kitose ES šalyse. Pripažįstama, kad be kitų vieningos išsiplėtusios Europos privalumų, ES, be to, sukurs prielaidas platesnei moterų koalicijai ir bendradarbiavimui, padės stipresnius lyčių norminio lygiavertiškumo pagrindus, užtikrins didesnę žmonių toleranciją ir pagarbą žmonių skirtingumui, jautrumą kitoniškumui ir žmogaus teisėms. Žemiau pateikta gyventojų nuomonės analizė gerai atspindi, kad lyčių santykių srityje tokie vertybiniai ir instituciniai pokyčiai ypač reikalingi.