Šiame skyriuje remiamasi reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos[1], kurią atliko TNS Gallup 2004 m. liepos mėn., rezultatais. Apklausa buvo vykdoma tiesioginio interviu metodu respondento namuose. Ji reprezentuoja visos Lietuvos 15-74 metų amžiaus gyventojų nuomonę. Atrankos dydis – 500 respondentų.

Pastaruoju metu šalyje atliekama vis daugiau tyrimų, bandant išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina moterų ir vyrų padėtį įvairiose socialinio gyvenimo srityse, lyčių vaidmenų pasidalijimą ir diskriminacijos priežastis. Šiame tyrime, be to, buvo siekiama sužinoti gyventojų nuomonę apie Lietuvos lyčių lygybės užtikrinimo mechanizmus, moterų padėties perspektyvas, Lietuvai integruojantis į ES, lyčių vaidmenis ir lytiškumo reikšmes senosiose ES šalyse.  Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria lyčių lygybės kaip demokratinės vertybės, saviraiškos laisvės ir pilnaverčių tarpasmeninių santykių nuostatoms ir kartu pripažįsta demokratijos silpnybes šioje srityje, nes, jų nuomone, sąlygos vyrams beveik visose srityse Lietuvoje yra palankesnės nei moterims (žr. 1 lentelę). 

1 lentelė. Vyrų ir moterų padėties įvairiose srityse Lietuvoje vertinimai (eilutės %).  

 

Respondentų nuomone, darbo rinka ir politika yra labiausiai moteris diskriminuojančios sritys Lietuvoje. Apklausoje dalyvavusios moterys išreiškė šiek tiek kritiškesnę nuomonę nei vyrai moterų diskriminacijos atžvilgiu. Respondentų paklausus, kuris kandidatas, jų nuomone, turėtų daugiau galimybių laimėti, jeigu į tam tikras pareigas pretenduotų lygiavertį išsilavinimą ir darbo patirtį turintys skirtingos lyties atstovai, 49,6% moterų net neabejojo vyrams teikiamu pranašumu (vis dėlto, 34,4% moterų mano, jog lytis neturėtų reikšmės darbdavio pasirinkimui). Beveik keturi iš dešimties vyrų (37,1%) taip pat sutinka, kad jų galimybės tokioje situacijoje būtų didesnės nei moterų, nors tarp jų yra šiek tiek daugiau manančių, kad lytis paprastai nėra lemiamas darbdavio pasirinkimo kriterijus. Paklausti, kodėl moterys daug dažniau užima mažiau atsakingas pozicijas darbo rinkoje nei vyrai, respondentai dažniausiai nurodė tris priežastis: laiko trūkumą moterims dėl jų didesnės atsakomybės už šeimą ir vaikus (52,5%), darbdavių vyrų nepasitikėjimą moterimis (31,1%) bei moterų žymiai mažesnį nei vyrų pasiruošimą kovoti dėl karjeros (30,5%)[2]. Įdomu pastebėti tai, kad vyrai buvo dažniau linkę kaltinti moteris dėl jų nepasirengimo karjerai, o moterys – darbo aplinkoje dominuojančius vyrus dėl jų nepasitikėjimo moterimis.

  

Tyrimo rezultatai rodo, kad net ir esant nepalankiai galimybių struktūrai, respondentai nėra linkę nuvertinti moters užimtumo vaidmens jos gyvenime. Kaip matyti iš 2 lentelės, didelė dalis respondentų sutinka, kad nedirbančios moterys jaučiasi atskirtos nuo išorinio pasaulio, arba pritaria nuostatai, kad moteris privalo pati užsidirbti pragyvenimui. Beje, pastaroji nuostata keistai koreliuoja su gyventojų nusiteikimu, kad moteris tuo pat metu turėtų teikti pirmenybę vaikams ir šeimai, o ne darbui (žr. 2 lentelę).

 

2 lentelė.  Moterų užimtumo ir jų vaidmens šeimoje svarbos vertinimai (eilutės %).

 

Nors dėl kapitalizmo ir industrializacijos procesų (viešosios/privačios sferų atskyrimas) moterys buvo „natūraliai“ susaistytos su privačia sfera ir „ natūraliais“ namų ūkio bei vaikų priežiūros vaidmenimis, tačiau istoriniai tyrimai rodo, kad vyrų ir moterų veikla niekada nebuvo taip aiškiai atskirta, kaip ideologija tai atspindi. Lietuvos kontekste moterys niekada nebuvo visiškai išstumtos iš viešosios sferos, bet jų dalyvavimas viešajame gyvenime, taip pat kaip ir vaidmuo privačioje sferoje, yra paveiktas patriarchalinių visuomenės nuostatų ir praktikos bei jų nuolatinių bandymų prisitaikyti prie vyriško dominavimo struktūrų. Jos sukuria moters dvigubą egzistavimą, t.y. pareigas šeimoje ir darbo rinkoje, o vyrus iš esmės išlaisvina nuo tokios dvigubos atsakomybės. 

 

Kalbant apie lyčių nelygybę Lietuvoje, atlikti tyrimai rodo, kad visuomenė dažnai nėra linkusi pripažinti tai kaip problemą, o esamą lyčių struktūrą sieja su natūralia tvarka, tradicijomis ar įpročiais. Įdomus paradoksas tai, kad vyrai ir moterys, išgyvenantys ir pripažįstantys tokias nelygybės formas, kartu susikuria lygių galimybių ir lygiavertiškumo santykiuose jausmą. Kaip teigia Jamieson (2003), toks lygiaverčių santykių konstravimas tik reprodukuoja lyčių nelygybę. Kodėl taip atsitinka? Vieniems socialiniai struktūriniai veiksniai padeda racionalizuoti ir „natūralizuoti“ tradicinį lyčių darbo pasidalijimą (pvz., skirtingos lyčių perspektyvos darbo rinkoje, šeimai „nedraugiška“ darbo organizavimo specifika, vaikų priežiūros institucijų stoka ir pan.). Jie parankūs, nes perkelia atsakomybę nuo individų į tokį lygmenį, kuris yra už jų kontrolės ribų. Dar kiti naudoja aiškiai sulytintą, bet jų požiūriu neutralų paaiškinimą, siekdami pagrįsti realybės neatitinkantį lygybės jausmą („ Ji pasirodo esanti gabesnė virtuvėje... “ arba „ Jis nieko prieš, bet jam trūksta įgūdžių... “). Dar kiti  patvirtina tradicinius įsitikinimus apie „ vyrišką“ ir „moterišką“ misiją pasaulyje. Nors ir sutikdami, kad tai nėra pati geriausia socialinės organizacijos forma, kartu pripažįsta, kad jų atveju ji yra priimtina („Aš ir/arba jis taip buvome užauginti... “). Šiomis įžvalgomis nenorima paneigti lygybės jausmo svarbos vyrų ir moterų tarpusavio santykiuose, tik siekiama parodyti, kad toks lygybės konstravimas greičiau maskuoja nelygybę, o ne ją mažina (Reingardienė, 2004).

 

Gyventojų nuomonė apie Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą yra iš esmės pozityvi. Beveik trečdalis apklaustųjų (36,8% vyrų ir 33,8% moterų) mano, kad šis įstatymas naudingas Lietuvai, nes jis padės įtvirtinti moterų ir vyrų lygybę Lietuvoje. Panaši dalis respondentų (30,9%) apie tokį įstatymą iki šiol nėra girdėję. Nepaisant iki šiol numatytų ir įgyvendinamų lyčių lygybės priemonių valstybiniame lygmenyje, respondentų nuomone, vyriausybė galėtų šioje srityje nuveikti žymiai daugiau nei iki šiol (žr. 3 lentelę).

 

3 lentelė. Vyriausybės vaidmuo siekiant lyčių lygybės (eilutės %).

 

Kaip rodo 3 lentelėje apibendrinti atsakymų rezultatai, didelė dalis apklaustųjų gyventojų pritaria nuostatoms, kurios išdėstytos 2001–2005 metų Bendrijos lyčių lygybės strategijoje bei Europos užimtumo strategijos gairėse. Kaip matyti, moterys šiems siūlymams yra dažniau linkusios pritarti nei vyrai, ypač vaidmenų persiskirstymo privačioje sferoje atveju. Moterų dalyvavimas politikoje bei aukščiausio lygio valdyme irgi nėra vyrams labai patraukli perspektyva. Tik dėl vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą principo sutinka absoliuti dauguma visų respondentų. 

      

Gyventojai taip pat buvo linkę pozityviai vertinti moterų padėties perspektyvas, Lietuvai tapus ES nare. Beveik du trečdaliai (65,5 %) apklaustųjų viliasi, kad esant ES sudėtyje Lietuvos moterų padėtis visuomenėje pagerės. Beveik penktadalis (18,8%) respondentų netiki tokios kaitos galimybe, nes, jų nuomone, moterų padėtį lemia Lietuvos tradicijos ir gyvenimo normos, be to, kitose ES šalyse moterys irgi turi mažiau galimybių nei vyrai. Žemiau pateikiama gyventojų nuomonė apie lyčių vaidmenis ir nuostatas Lietuvos ir kitų ES šalių vyrų ir moterų atžvilgiu. Kaip matyti iš 4 lentelės, nemaža dalis respondentų dėl žinių ar patirties stokos negalėjo daryti tokių palyginamųjų vertinimų.

 

4 lentelė. Vyrų ir moterų padėties Lietuvoje ir senosiose Europos Sąjungos šalyse vertinimai (eilutės %).

 

Didelė dalis apklausoje dalyvavusių tiek moterų, tiek vyrų mano, kad kitų ES šalių moterys aktyviau gina savo teises, dalyvaudamos visuomeninėje veikloje, nei Lietuvos moterys. Šiek tiek mažesnė dalis yra linkusi pritarti, kad kitose ES šalyse moterys patiria mažiau diskriminacijos nei Lietuvoje. Toks pozityvus moterų padėties kitose ES šalyse vertinimas gali būti siejamas su bendra šių šalių socialine gerove ir jos teikiamais privalumais abiems lytims bei moterų judėjimo šiose šalyse pasiekimais.     

---