Atviros Lietuvos fondo salėje lapkri­čio 4–5 d. vy­ko tarp­tau­ti­nis tarp­dis­cip­li­ni­nis se­mi­na­ras „Ly­tis ir po­pu­lia­rio­ji kul­tū­ra“. Tai jau ant­ras se­mi­na­ras, or­ga­ni­zuo­ja­mas Ly­gių ga­li­my­bių plėt­ros cen­tro (2003 m. gruo­dį reng­tas se­mi­na­ras pa­lie­tė ly­ties ir ki­no as­pek­tą). Kiek­vie­nais me­tais ren­gia­mos se­mi­na­ro te­mą ati­tin­kan­čių vi­de­o ­dar­bų per­žiū­ros „Skal­vi­jos“ ki­no cen­tre  tam­pa tra­di­ci­ja. Šiais me­tais ge­riau­siu fil­mu pri­pa­žin­tas Ak­vi­lės An­glic­kai­tės dar­bas „Gra­ži mo­te­ris“; an­trą vie­tą lai­mė­jo Vy­tau­to Chle­bins­ko „Iš pra­džių bu­vau aš“, o tre­čią – Gin­ta­rės  Va­le­vi­čiū­tės ir Kris­ti­nos Žič­ku­tės „Nu­si­va­ly­mas“. Se­mi­na­ro bai­gia­muo­ju ak­cen­tu ta­po VDA teks­ti­li­nin­kių su­reng­ta ak­ci­ja „Trans-pa­ra­das“: ly­čių kei­ti­mo ma­da“ ga­le­ri­jo­je „Aka­de­mi­ja“.

 

Se­mi­na­ro pra­ne­ši­mai są­mo­nin­gai bu­vo su­skirs­ty­ti į dvi da­lis, kiek­vie­na apė­mė ki­to­kio ly­tiš­ku­mo as­pek­tus: pir­mą­ją die­ną nag­ri­nė­tas mo­te­riš­ku­mo (fe­mi­ni­ne) ap­raiš­kos po­pu­lia­rio­jo­je kul­tū­ro­je, ant­rą­ją – vy­riš­ku­mo (mas­cu­li­ne) ir „qu­e­er“ as­pek­tai.

 

Dr. Lu­cy Tat­man (Aust­ra­li­jos na­cio­na­li­nis uni­ver­si­te­tas) pra­ne­ši­mas „Ne­kal­ty­bės rei­ka­la­vi­mas: glo­ba­li­za­ci­ja ir (mo­te­riš­kos) ne­kal­ty­bės pro­du­ka­vi­mas bei var­to­ji­mas“ bu­vo ne vien pra­ne­ši­mas: per­for­ma­ty­vi pra­ne­šė­jos kal­ba ir in­to­na­ci­jos, dau­giau klau­sian­tis, hi­po­te­ti­nis nei kon­kre­čius at­sa­ky­mus pa­tei­kian­tis hi­per­teks­tas bu­vo ne­kal­ty­bės (Ma­don­nos, o ne Brit­ney Spe­ars pras­me) ma­ni­fes­ta­vi­mas. Ak­cen­tuo­da­ma be­ga­li­nį ne­kal­ty­bės po­pu­lia­ru­mą šių lai­kų pa­sau­ly­je, au­to­rė klau­sia, „kaip mul­ti­mi­li­jo­ni­nė pa­aug­lių abs­ti­nen­ci­jos pro­gra­ma, ska­ti­na­ma krikš­čio­nių pro­tes­tan­tų fun­da­men­ta­lis­tų gru­pių ir fi­nan­suo­ja­ma JAV vy­riau­sy­bės, su­si­ju­si su ri­tu­a­li­niais žu­dy­mais ta­ria­mai tra­di­ci­nė­se mu­sul­mo­nų šei­mo­se; koks jų ry­šys su vi­du­ti­nio am­žiaus Ja­po­ni­jos ver­sli­nin­kais, pa­si­ry­žu­siais iš­leis­ti mil­ži­niš­kas pi­ni­gų su­mas už sek­są su ta­ria­mai ne­kal­to­mis mo­ki­nu­kė­mis; ar tai su­si­ję su Pie­tų Af­ri­kos vy­rais, ne­šio­jan­čiais ŽIV vi­ru­są ir ti­kin­čiais, jog sek­sas su skais­čia mer­ge­le ga­li juos iš­gy­dy­ti nuo AIDS…“

 

Dr. Ben­ja­min Co­pe’o (Col­le­gium Ci­vi­tas, Za­chę­ta na­cio­na­li­nė me­no ga­le­ri­ja, Var­šu­va) pra­ne­ši­mas bu­vo ne ma­žiau per­for­ma­ty­vus: le­mia­mas mo­men­tas bu­vo „at­si­tik­ti­nis“ marš­ki­nė­lių su už­ra­šu „100% girl“ pa­de­monst­ra­vi­mas skai­tant pra­ne­ši­mą „De­leu­ze ir Gu­at­ta­ri: pop­kul­tū­ra ir ta­pi­mas mo­te­ri­mi“.  B. Co­pe’as po­so­vie­ti­nė­je Eu­ro­po­je ieš­ko­jo ry­šio tarp pop­kul­tū­ros, ly­čių bei so­cia­li­nių po­ky­čių. Pa­brėž­da­mas, kad ka­pi­ta­lis­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je sek­su­a­lu­mas pri­sta­to­mas kaip ob­jek­tas, pranešėjas tei­gė, jog tai – pop­kul­tū­ros simp­to­mas, nes bū­tent ka­pi­ta­lis­ti­nė­je po­pu­lia­rio­jo­je kul­tū­ro­je la­biau­siai nu­ny­ku­sios ri­bos tarp geis­mo ir so­cia­li­nės pro­duk­ci­jos.

 

Įvai­rio­mis post-gen­der te­ori­jo­mis pa­rem­ta­me dr. Aud­ro­nės Žu­kaus­kai­tės pra­ne­ši­me „Kū­nas ir tech­no­lo­gi­jos“ iš­sa­ky­ta min­tis, jog šiuo­lai­ki­nė­je kul­tū­ro­je sek­so vie­tą už­ima val­gy­mas, su­kė­lė audringą reakciją. Žu­kaus­kai­tė ap­ta­rė kū­no val­dy­mo ir dis­cip­li­na­vi­mo stra­te­gi­jas bio­po­li­ti­kos dis­kur­se.  Es­tė An­dra Si­i­bak (Tar­tu uni­ver­si­te­tas) pra­ne­ši­me „Re­kla­ma ir mo­te­riš­ki žan­rai te­le­vi­zi­jo­je“ ana­li­za­vo Es­ti­jos te­le­vi­zi­jos re­a­ly­bės šou „Mam­ma Mia“, pa­ro­dy­da­ma, kaip re­kla­mos kū­rė­jai ir jos lei­dė­jai ma­ni­pu­liuo­ja žiū­ro­vo/ės są­mo­ne, mo­te­riš­ku­mą pir­miau­sia sie­da­mi su var­to­ji­mu. Lai­da „Mam­ma Mia“ Es­ti­jo­je su­mu­šė vi­sus re­kor­dus, nes bu­vo vi­siš­kai ne­pa­na­ši į ki­tus re­a­ly­bės šou. Tai bu­vo vien mo­te­rų lai­da (ir da­ly­vės, ir vi­sa lai­dos ko­man­da – mo­te­rys), ku­rios mi­si­ja – leis­ti mo­te­rims  prieš TV ka­me­ras pa­si­da­ly­ti in­ty­miau­sio­mis gy­ve­ni­mo is­to­ri­jo­mis (vie­nos nak­ties nuo­ty­kiai, ne­kal­ty­bė ir mo­ti­nys­tė, ap­si­pir­ki­nė­ji­mo ma­ni­ja, šei­my­ni­nis smur­tas, vi­du­ti­nio am­žiaus kri­zė). Tik­riau­siai nie­ko ne­nu­ste­bins, kad re­kla­ma, ro­dy­ta šių lai­dų me­tu, bu­vo skir­ta  dau­giau­sia mo­te­rims. Re­kla­muo­ja­mų pro­duk­tų ty­ri­mas, be abe­jo, pa­tvir­ti­no ste­re­o­ti­pi­nį pa­triar­cha­liš­kos vi­suo­me­nės mąs­ty­mą: mo­te­ris – ob­jek­tas – gei­džia­mas kū­nas – šei­mi­nin­kė – var­to­to­ja. Si­i­bak sa­ko, kad „vi­si re­kla­muo­ja­mi pro­duk­tai su­si­ję su pri­va­čia mo­ters sfe­ra. Vy­rams skir­to­se re­kla­mo­se do­mi­nuo­ja vie­šo­ji sfe­ra: drau­di­mas, fi­nan­si­nės pa­slau­gos, au­to­mo­bi­liai, trans­por­tas, spor­tas ir me­cha­ni­nė įran­ga“. Ly­ties ste­re­o­ti­pų re­kla­mo­je te­mą tę­sė dr. Da­lia Na­vi­kai­tė (VDA), pra­ne­ši­me „Ko­kią mo­te­rį re­kla­muo­ja­me?“ ana­li­za­vu­si mo­ters kaip gei­džia­mo ob­jek­to vaiz­da­vi­mą Lie­tu­vos ir pa­sau­lio re­kla­mi­niuo­se kli­puo­se.

 

Ant­ro­ji pra­ne­ši­mų die­na pra­si­dė­jo nuo vy­riš­ku­mo kon­struk­tų šiuo­lai­ki­nė­je pop­kul­tū­ro­je ana­li­zės. Dr. Ar­tū­ras Te­reš­ki­nas (VDU, VU) at­krei­pė dė­me­sį į prie­šin­gą ly­tį – vy­rus, pa­ti­rian­čius vy­riš­ku­mo kri­zę fe­mi­ni­zuo­to­je ir fe­mi­ni­zuo­jan­čio­je vi­suo­me­nė­je (pra­ne­ši­mas „Vy­riš­ka“ te­le­vi­zi­ja: nuo „Gin­ta­ri­nės le­di“ iki „TopSport“). Te­reš­ki­nas sa­ko, kad „te­le­vi­zi­jos žiū­rė­ji­mas yra ly­ti­nė veik­la. Tai reiš­kia, kad mū­sų kul­tū­ra ska­ti­na mo­te­ris ir vy­rus žiū­rė­ti te­le­vi­zi­ją skir­tin­gais bū­dais, skir­tin­gu lai­ku ir rink­tis skir­tin­gas pro­gra­mas. Skir­tin­guo­se te­le­vi­zi­jos žan­ruo­se skir­tin­gai ar­ti­ku­liuo­ja­mi vy­riš­ki ir mo­te­riš­ki ma­lo­nu­mai“. ­Au­to­rius re­ziu­muo­ja: „Spor­to lai­dos, veiks­mo se­ria­lai ir net­gi „Gin­ta­ri­nė le­di“ kon­struo­ja sa­ve ap­gau­di­nė­jan­tį ir sau pa­čiam spąs­tus spen­džian­tį vy­riš­ku­mą. Už ši­tų žan­rų nu­ga­ros re­gi­mas su­si­rū­pi­ni­mas sa­vo ly­ti­niu iden­ti­te­tu ir ly­čių tvar­ka: do­mi­nuo­jan­čio ir nu­ga­lin­čio vy­ro mi­tas pri­si­de­da prie vy­rų ne­pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, rū­pes­čio sa­vo vy­riš­ku­mu ir vy­riš­ku­mo ste­re­o­ti­po nu­vai­ni­ka­vi­mo. Tarp dau­gy­bės vy­riš­kų bai­mių, eg­zis­tuo­jan­čių kul­tū­ro­je – ir sa­vo so­cia­li­nio sta­tu­so pra­ra­di­mas, ir se­nė­ji­mas, ir ly­ti­nė im­po­ten­ci­ja („Žyd­ro­ji tab­le­tė – jū­sų mei­lės žai­di­mų ga­ran­ti­ja“). O kas ga­ran­tuos, kad tu vy­ras?“

 

Lai­mos Krei­vy­tės (VDA) bei dr. Gin­tau­to Ma­žei­kio (ŠU) pra­ne­ši­mai pa­lie­tė ak­tu­a­lė­jan­čią qu­e­er pro­ble­ma­ti­ką ir jos ap­raiš­kas po­pu­lia­rio­jo­je kul­tū­ro­je. Krei­vy­tės tai­ki­niu ta­po Ma­don­nos bei gru­pės „Ta­tu“ mu­zi­ki­niai kli­pai bei jų ku­ria­mas krei­vas įvaiz­dis, su­lau­kęs di­de­lio ži­niask­lai­dos dė­me­sio. „Tik­ras“ ir „ne­tik­ras“ krei­vu­mas – ma­dos klyks­mas ar lais­vės pa­ža­das?“ – pa­grin­di­nė min­tis, apie ku­rią su­ko­si qu­e­er įvaiz­džio for­ma­vi­mo tak­ti­kos vi­zu­a­lio­jo­je pop­kul­tū­ro­je, ana­li­zė (žr. že­miau spausdinamą tekstą„Ji/s: krei­vi įvaiz­džiai po­pu­lia­rio­jo­je erd­vė­je“).

 

Ma­žei­kis iš­vie­ši­no vir­tu­a­lią po­stqu­e­er’inę ben­druo­me­nę (http://www.li­ve­jour­nal.com/com­mu­ni­ty/po­stqu­e­er/) pra­ne­ši­me „Po­stki­tas ir qu­e­er es­te­ti­ka“. Be­ne la­biau­siai in­tri­guo­jan­tys ter­mi­nai – po­stki­tas ir „po­stqu­e­er“ – bu­vo ban­do­mi api­brėž­ti ir įvei­tin­ti šiuo­lai­ki­nė­je kul­tū­ro­je.

 

Ka­ro­lis Klim­ka (VU) pra­ne­ši­me „Ką (mums) reiš­kia „ne­cen­zū­ri­niai“ žo­džiai? Au­to­ri­te­tas, kal­ba, ly­tis“ ana­li­za­vo „ne­cen­zū­ri­nį“ lie­tu­viš­ko­sios kul­tū­ros fe­no­me­ną (di­dži­ą­ją lie­tu­vių kal­bo­je nau­do­ja­mų keiks­ma­žo­džių ar­se­na­lo da­lį su­da­ro ru­siš­ki keiks­mai). Au­to­rius klau­sia: ką šian­dien reiš­kia gy­ven­ti ap­lin­ko­je, kur šim­tą kar­tų per die­ną ten­ka iš­girs­ti mi­ni­mus vy­ro ir mo­ters ly­ties or­ga­nus ir vi­sas įma­no­mas sek­so prak­ti­kas? Klim­ka tei­gia, kad dau­ge­lis ru­siš­kų keiks­mų ki­lo iš „po­ra­vi­mo­si ri­tu­a­lų“.) Koks cen­zū­ri­nio dis­kur­so vaid­muo jau­ni­mo (sub)kul­tū­ro­je? Kaip tie keiks­mai sklei­džia­si pop­kul­tū­ro­je ir ko­kias reikš­mes (be sa­vo tie­sio­gi­nės pras­mės) dar įgy­ja?

 

Pau­li­na Eg­lė Pu­ky­tė, pa­si­nau­do­da­ma sa­vo eseis­ti­kos pub­li­ka­ci­jų OMNI por­ta­lo „Gat­vės teks­tai“ ko­men­ta­rų prak­ti­ka ir pa­tir­ti­mi, kal­bė­jo apie ly­čių san­ty­kį, re­ak­ci­jas į jos teks­tus ir pri­sta­tė ruo­šia­mos savo kny­gos vir­še­lį, pa­da­ry­tą re­a­guo­jant į sek­sis­tiš­kus skai­ty­to­jų ko­men­ta­rus. Kas ir kaip le­mia sek­sis­ti­nes re­ak­ci­jas į teks­tą? Ar tam tu­ri reikš­mės do­mi­nuo­jan­ti ir vis dar ga­lią tu­rin­ti mas­ku­li­nis­ti­nė kul­tū­ra? Ar mo­ters as­me­ni­nės nuo­mo­nės tu­rė­ji­mas vis dar yra iš­šū­kis vy­ri­jai? Vie­no griež­to at­sa­ky­mo tik­riau­siai bū­ti ne­ga­li.

 

„Ly­tis ir po­pu­lia­rio­ji kul­tū­ra“ at­sklei­dė dau­gia­ly­pį po­žiū­rį ir jų kai­tą (ar­ba stag­na­ci­ją) šiuo­lai­ki­nia­me gen­der dis­kur­se. Pra­nešimus ga­li­te pa­skai­ty­ti www.gap.lt

 

“7 meno dienos” Nr. 41 (636), 2004 lapkričio 12 d., p. 10