Lyčių aspekto integravimo strategijos įgyvendinimas ES atskleidžia kompleksišką socialinį ir ekonominį kontekstą bei nacionalinius skirtumus ir pasiekimus, kovojant su lyčių diskriminacija.

 

Šiaurės ir daugelyje naujųjų ES šalių moterų ir vyrų ekonominio aktyvumo tempai bei užimtumo rodikliai yra aukšti. Išsimokslinimo lygis yra sąlyginai aukštas, didžioji dalis vyrų ir moterų dirba visiško užimtumo sektoriuje.  Pagrindinė lyčių lygybės problema šių šalių užimtumo srityje  – didelė  profesinė ir vertikalioji lyčių segregacija darbo rinkoje. Šiaurės šalyse daugiausia moterų dirba viešajame sektoriuje, t.y. švietimo, sveikatos, socialinio darbo srityse. Moterų integraciją į darbo rinką šiose šalyse paspartino valstybės dėmesys viešosioms vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugoms. Valstybė, plėtodama šių socialinių sluoksnių priežiūros infrastruktūrą, vaidina svarbų vaidmenį, siekiant palengvinti profesinių ir šeimos vaidmenų bei įsipareigojimų suderinamumą (svarstomi vaikų priežiūros subsidijų, steigiamų priežiūros centrų, patrauklaus apmokestinimo, valstybinio švietimo finansavimo klausimai). Tiksliausiai šių šalių lyčių kontraktas apibrėžiamas kaip dvigubo šeimos maitintojo modelis (dual- breadwinner model)[1].  Pagrindinės šių šalių lyčių problemos susijusios su kultūriškai moterims priskiriama didžiausia atsakomybe už namų ruošos darbus ir darbo rinkoje vyraujančia lyčių segregacija. 

       

Kontinentinės Europos šalyse (Olandijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Liuksemburge) ir Jungtinėje Karalystėje moterų dalis visiško užimtumo srityje yra mažesnė nei vyrų, be to, jos dominuoja dalinio užimtumo sektoriuje. Šiose šalyse dominuoja vyro-šeimos maitintojo ir žmonos, dirbančios nepilną darbo dieną bei prižiūrinčios namus, modelis (male-breadwinner/female-part-time-employed-and-homemaker model). Nors šis modelis yra dominuojantis, moterų pasirinkimas dirbti dalį darbo dienos ne visada yra savanoriškas. Viešosios vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugos šiose šalyse nėra taip gerai išplėtotos kaip Šiaurės šalyse, be to, pirminė atsakomybė už namų ruošą tenka moteriai. Tokiomis sąlygomis moterims, auginančioms mažamečius vaikus, dalinis užimtumas tampa vienintele alternatyva. Reikėtų paminėti ir tai, kad tokiose šalyse kaip Olandija, Vokietija ir Austrija darbuotojų socialinė apsauga dalinio užimtumo sistemoje yra pakankamai gera, lyginant su Jungtine Karalyste, kurioje sąlygos netenkina daugumos  dirbančiųjų. 

 

Pietų Europos šalyse – Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje – dalinis užimtumas yra žymiai mažiau paplitęs nei kitose šalyse, o moterų užimtumo ir ekonominio aktyvumo lygis yra žemesnis nei vyrų. Daugiausia dirbančių moterų dirba visą darbo dieną. Šiose šalyse šeima yra gerovės sistemos atrama ir pirminis globos šaltinis. Lyčių darbo pasidalijimas į viešą/vyrišką ir privačią/moterišką  sferas yra akivaizdesnis nei kitose šalyse. Lyčių kontraktas šiose šalyse išgyvena pereinamąjį laikotarpį: transformuojasi iš vis dar dominuojančio vyro-šeimos maitintojo, žmonos-namų šeimininkės (male-breadwinner/female-homemaker) į dvigubo šeimos maitintojo modelį (jis tampa ypač patrauklus tarp jaunesnės kartos asmenų). Be to, didėjantis moterų užimtumas ir valstybės nepakankamas dėmesys institucinei vaikų priežiūrai tiesiogiai veikia vis mažėjantį gimstamumo lygį šiose šalyse (išskyrus Prancūziją, kurioje viešosios vaikų priežiūros paslaugos yra labiau prieinamos nei kaimyninėse pietų šalyse).

 

Nepaisant aukščiau išvardintų skirtumų ir jų galimo poveikio nacionalinėms lyčių aspekto integravimo strategijoms realizuoti, visoms šioms šalims būdingos ir tam tikros bendros diskriminacijos problemos, kaip antai, darbo rinkos segregacija ar lyčių vaidmenų pasidalijimas šeimoje. Darbo sąlygų skirtumai ar moterų pasiskirstymas dalinio užimtumo sistemoje taip pat priklauso nuo jų išsimokslinimo, darbo patirties, nuolatinio mokymosi galimybių ir šeimyninės padėties.

                 

Šie saviti istoriškai susiformavę lyčių kontrakto tipai ir jų pereinamosios būsenos sudaro specifines kliūtis kiekvienoje šalyje adekvačiam lyčių aspekto integravimo politikos įgyvendinimui užimtumo strategijoje. Remiantis 2000 m. 12 ES šalių nacionalinių ataskaitų medžiaga, kitame skyriuje pateikiama apibendrinta šių kliūčių apžvalga.      

---