Lyčių vaidmenų modelius įvairiose šalyse iš esmės lemia istorinė ideologinė individo ir šeimos/bendruomenės svarbos visuomenėje samprata bei valstybės vaidmuo socialinės gerovės procesuose. Šiaurės šalis charakterizuoja piliečių universaliosios lygybės ideologija ir jos lygių galimybių, pilietybės (socialinių teisių individualizacijos) ir socialinės partnerystės principai. Teisinėje lyčių santykių reguliavimo plotmėje iš esmės ginamos individų kaip piliečių, o ne kaip darbo rinkos dalyvių teisės. Tokiose šalyse kaip Vokietija tradicinė šeima yra pagrindinė visuomenės atrama; lyčių papildomumas skirtingumo pagrindu yra vienas iš esminių visuomenę organizuojančių principų. Jungtinėje Karalystėje dominuoja liberalioji lygybės samprata, kurios pagrindas – individų laisvas apsisprendimas ir vienodos galimybės dalyvauti formaliai lygiaverčiuose ekonominiuose mainuose (Behning, Pascual 2001). Šios skirtingos ideologinės nuostatos sukuria iš esmės skirtingas lyčių aspekto integravimo strategijos prielaidas, priemones ir įgyvendinimo būdus.

  

Aukščiau aprašyti lyčių nelygybės modeliai, lemiantys moterų padėtį darbo rinkoje bei segregacijos procesus, subtiliai veikia juos per lyčių vertybinį psichologinį lygmenį. Moterų nenoras siekti karjeros, skirtingos lyčių profesinės motyvacijos ar ambicijos bei darbdavių nepasitikėjimas moterimis neturi jokio natūralaus pagrindo. Tai patriarchalinio mąstymo, požiūrio ir struktūros rezultatas, kurie nubrėžia moteriai jos ribas visuomenėje bei griežtai kontroliuoja, kad jos nebūtų peržengtos. Todėl vienas iš pagrindinių EUS politinių orientyrų – diegti lytinį vertybinį (ne vien biologinį!) švietimą, propaguoti kitokias socializacijos praktikas, per švietimą ugdyti moterų profesines aspiracijas, jų ambicijas siekti karjeros. Tokia politika yra sėkmingai įgyvendinama Šiaurės šalyse, taip pat Prancūzijoje ir  Olandijoje. Per įvairias pozityviąsias priemones bandoma keisti merginų požiūrį į darbą, jos skatinamos rinktis „vyriškomis“ laikomas aukšto statuso profesijas.  Iš kitos pusės, tokios iš esmės tik į moteris orientuotos priemonės yra kritikuojamos, nes jų nekritiškas susitaikymas su vyriška normatyvine tvarka, be to, tai, kad tik moterys esamoje situacijoje laikomos „problema“ ir vertinamos vyriškais standartais, legitimuoja lyčių nelygybę. Šiaurės šalys ir iš dalies Vokietija bei Olandija pastaruoju metu vis dažniau akcentuoja poreikį keisti ne tik moterų, bet ir vyrų požiūrį į darbą. Apibendrintai galima teigti, kad nors daugumos šalių nacionalinės veiksmų programos numato priemones, orientuotas į patriarchalinės tvarkos ir esamų tradicinių lyčių modelių reorganizaciją, tuo pat metu didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ideologiniams veiksniams (dominuojančiai karjeros, darbo vertės, darbo namų ūkyje, tėvystės/motinystės įgūdžių sampratai ir pan.). Formuojant ir įgyvendinant tam tikras politines gaires, pamažu turi būti keičiama dominuojanti vyriška samprata, sąlygojanti nepageidaujamas net ir pačių originaliausių priemonių įgyvendinimo pasekmes.

                             

Kita efektyvios lyčių aspekto integravimo politikos kliūtis yra susijusi su mokesčių politika ir socialinės apsaugos samprata skirtingose šalyse. Šiaurės šalyse individų socialinės teisės ginamos jų pilietybės pagrindu, o kitų šalių darbo apmokestinimo ir draudimo sistemos, sudarančios socialinio draudimo sistemų pagrindą, pirmenybę teikia tradiciniam lyčių santykių modeliui. Siekiant išvengti naujų socialinės atskirties formų, lyčių aspekto integravimo perspektyvoje svarstomas poreikis individualizuoti socialinės apsaugos sistemas, mokesčių bei darbo politiką, remiantis Šiaurės šalių patirtimi.

           

Lyčių nelygybės socialinis matomumas yra viena iš priemonių, padedančių atverti ir tyrinėti ideologines ir kultūrines lyčių diskriminacijos nišas bei galutinio jų sunaikinimo kliūtis.  Daugelyje šalių kaupiami lyčių aspektu diferencijuoti statistiniai rodikliai ir vykdomi nuoseklūs tyrimai (pvz., politinių sprendimų poveikio abiems lytims tyrimai). Tai vienas iš labiausiai paplitusių ir pozityviausių lyčių aspekto integravimo strategijos rezultatų, nes statistiniais rodikliais ir tyrimais atskleista empirinė realybė praplėtė diskusijų spektrą bei sustiprino politinius argumentus. Šiaurės šalys ypač pasižymi lyčių tyrimais, pasekmių analize bei rekomendacijomis. Lyčių aspekto integravimas čia pasitelkiamas kaip darbinis metodas, nors pati strategija, žinoma, suprantama žymiai platesne prasme – kaip prielaida įvairių politinių sprendimų įgyvendinimui. Kaip rodo daugelio šalių patirtis, vien lyčių tyrimai ir monitoringas yra naudingi, bet nepakankami lyčių aspekto integravimo požiūrio aspektai.