Iškovojus lyčių aspekto integravimo strategijai deramą vietą ES politiniame lygmenyje, jos gyvybiškumas turi būti nuolat palaikomas aktyvaus moterų politinio dalyvavimo, jų koalicijų formavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo pastangomis. Pati strategijos samprata nuolatos rizikuoja būti iškreipta, neadekvačiai suprasta ar net pamiršta. Jos įgyvendinimui dažnai siūlomi neadekvatūs mechanizmai, prisidengiama paviršutinišku rūpesčiu lyčių problemomis arba nueinama lengviausiu keliu, apkaltinant moteris dėl jų pačių tarpusavio nesusikalbėjimo. Tokiomis aplinkybėmis moterų politinis dalyvavimas ir procesų stebėsena yra viena iš pagrindinių lyčių perspektyvos plėtros politiniuose procesuose prielaidų. 

           

Kai kuriose ES šalyse (pvz., Vokietijoje) moterų koalicijos pagrįstai baiminasi dėl  neadekvačios lyčių aspekto integravimo strategijos sampratos politiniame lygmenyje, kuri gali sukurti prielaidas įvairioms politinėms manipuliacijoms, sukurti finansines kliūtis moterims palankių priemonių ir programų įgyvendinimui. Kai kuriose ES šalyse tam tikros politinės jėgos veikia prisidengusios lyčių lygybės vėliava, skelbia kovojančios ne tik už moterų, bet ir vyrų teises, todėl siekia uždaryti moterų reikalų ministerijas, sustabdyti į moteris orientuotas programas, tik jų vietoje nepasiūlo „teisingesnių“ institucijų ar abiem lytims „teisingesnio“ lyčių lygybės politikos modelio. Ne mažiau svarbus šiuo atveju  ir kompetencijos bei išmanymo apie lyčių klausimus trūkumas tarp politikų ir valstybės tarnautojų, jau nekalbant apie tuos, kuriems pavedamos atsakingiausios lyčių lygybės politikos įgyvendinimo pareigos. Kaip rodo aukščiau pristatyti Lietuvos ekspertų nuomonės tyrimo rezultatai, kai kuriems Lietuvos lyčių lygybės politikos vykdytojams trūksta ne tik žinių, noro ar nusiteikimo, bet jų pačių ideologija yra iš esmės nesuderinama su jų darbo uždaviniais.

 

Kitas konceptualus aspektas yra susijęs su moterų judėjimų propaguojamomis emancipacijos sąvokomis, kurios nebūtinai suderinamos su bendruoju lyčių aspekto integravimo strategijos lygybės principu. Pastarasis siūlo galimybes abiem lytims peržengti viešo/privataus erdves, tačiau siūlomos priemonės atskleidžia rizikingai keblų lyčių „vienodumo“ požiūrį į lygybę. Tarsi vyrai ir moterys būtų iš prigimties vienodi, tik tereikia vyrams išmokti būti „arčiau“ privačios sferos, moterims – nebijoti viešosios sferos išbandymų, abiem lytims – bendradarbiauti, derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus. Priešingai šiam lygybės požiūriui, šiandieninis moterų judėjimas vis dažniau apibrėžia moterų emancipaciją kaip jų skirtingumo, savito tapatumo ir subjektyvumo pripažinimą, kuris buvo nuslopintas patriarchalinėje kultūroje. Moters patirties, jos išminties, sugebėjimų ir kūrybingumo atskleidimas bei išaukštinimas gali  ne tik išlaisvinti moteris, bet ir sukurti prielaidas esminiams mūsų kultūros, socialinių struktūrų ir asmeninių santykių pokyčiams (Gruodis 1995). Moteris dėl savo prigimtinio skirtingumo negali ir neturėtų pretenduoti paklusti tariamai universaliems maskulinistinio pasaulio normatyviniams standartams. Lyčių aspekto integravimo strategijos dėmesys lyčių klausimams neįvertinus moteriškos patirties ypatumų (t.y. moteris jau nėra išimtinė diskriminacijos kategorija) apsunkina ir atsakomybės klausimą. Kaip teigia Töns ir Young (2001), „jeigu lygybė yra kiekvieno piliečio rūpestis, tuomet specifinės lygias galimybes įtvirtinančios struktūros tampa nereikalingos“. Moterų organizacijos kritikuoja „iš viršaus“ formuojamą ES lyčių aspekto integravimo strategiją, kuria siekiama suvienodinti skirtingas ES lyčių santykių ir tapatybių  kultūras. Valstybinės institucijos, kurios dažniausiai atsakingos už lygių galimybių politiką, atitinkamai kritikuojamos, kad per menkai atsižvelgia į moterų organizacijų pasiūlymus (perspektyvą „iš apačios“) ir kultūrinius lyčių tapatybių ypatumus. Tai viena iš pagrindinių lyčių aspekto integravimo strategijos problemų.

 

Dar kitas lyčių integravimo strategijos įgyvendinimo politinis aspektas yra susijęs su biurokratinėmis kliūtimis, taip pat integruotos politinės veiklos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir koordinuotų  priemonių trūkumu. Šiaurės šalyse moterys, atstovaudamos skirtinguose politiniuose lygmenyse, kuria ir stiprina tarpinsitucinius tinklus, skleidžia gerąsias bendradarbiavimo patirtis tarp skirtingų politinių partijų, stiprina koordinuoto požiūrio įgyvendinimo galimybes. Moterų politinis atstovavimas Šiaurės šalyse yra viena iš sėkmingiausių lyčių aspekto integravimo strategijos įgyvendinimo prielaidų.