Lyčių aspekto integravimo strategija Europos Sąjungoje žymi XX a. pabaigos minties ir veiksmo  paradigmos kaitą lyčių santykių srityje, kuri ilgą laiką buvo nukreipta į vienodo lyčių traktavimo, lyčių lygių teisių ir  galimybių formalizavimą. Aktyvaus moterų socialinio judėjimo pastangomis ši strategija tapo neatsiejama ES politinio diskurso dalimi, taip pat vienu iš pagrindinių Europos užimtumo strategijos prioritetų. Ilgainiui buvo suvokta, kad sulyginti vyrų ir moterų teises jau nepakanka, nes lygių teisių užtikrinimas jokiu būdu negarantuoja realios lyčių lygybės, priešingai, tik dar labiau sustiprina normatyvinius lyčių režimus ir antagonizmą tarp lyčių. XX a. antroje pusėje feministinis judėjimas privertė pasaulio bendruomenę iš naujo persvarstyti lyčių santykį, lyčių ir lytiškumo skirtumus, skirtingas vyrų ir moterų patirtis, jų mąstymą ir savęs suvokimo būdus. Iš esmės kilusi Švedijos socialinės gerovės ir organizuoto moterų judėjimo kontekste, lyčių aspekto integravimo strategija pamažu išplinta į platų ES, įskaitant ir Lietuvos, viešosios politikos spektrą.

Vienas iš pagrindinių šios strategijos privalumų – joje išreikštos nuostatos apie būtinybę eliminuoti struktūrines lyčių nelygybės priežastis, o ne tik tradiciškai švelninti jos pasekmes, taip pat identifikuoti kompleksiškas hegemonines moterų engimo struktūras, įskaitant rasinę ir klasinę diskriminaciją bei jų tarpusavio sąveikas. Lyčių aspekto integravimo strategija pamažu tampa visuomenės sąmoningumo ugdymo įrankiu, nes socialinis lyčių problemų nematomumas ar visuomenės abejingumas šioms problemoms yra pagrindinė socialinės kaitos kliūtis. Siekiant šviesti visuomenę ir palengvinti apsisprendimą dėl politinių prioritetų, vienas iš strategijos įgyvendinimo įrankių yra lyčių aspektu diferencijuotos statistikos kaupimas ir sklaida. Kiti strategijos įgyvendinimo mechanizmai susiję su lyčių politikos vykdymu įvairiuose politiniuose lygmenyse bei institucijų ribas peržengiančiose struktūrose, politikų lytinio sąmoningumo ugdymu bei politikos vertinimo metodologijomis.

ES lyčių politikos diskurse didžiausias dėmesys kreipiamas į lyčių nelygybės ekonominius aspektus, dažnai nepelnytai nuvertinant sociokultūrinių veiksnių įtaką tos nelygybės  institucionalizavimui ir įvairių formų raiškai. Moterų užimtumo ir verslumo skatinimas bei darbo sąlygų moterims gerinimas laikomas ne tik moterų  emancipacijos, bet ir jų šeimos bei visuomenės ekonominės gerovės prielaida. Naujoms šalims integruojantis į ES, Lietuvos ir kitų ES šalių moterys ir vyrai, darbo rinka bei tų šalių socialinės gerovės sistemos susidurs su naujais iššūkiais ir išbandymais. Šiame kontekste Lisabonos strategijos tikslas atrodo išties labai ambicingai, t.y. per artimiausią dešimtmetį tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, o dirbančių moterų lygį padidinti vidutiniškai nuo 51% iki 60%. Šios nuostatos ir jų įgyvendinimo priemonės apibendrintos keturiose Europos užimtumo strategijos pakopose: darbingumo didinimas, verslumo skatinimas, adaptacijos sąlygų gerinimas bei lygių galimybių užtikrinimas. Šiame darbe analizuojamas lyties dimensijos pobūdis Europos užimtumo strategijoje ir lyčių aspekto integravimo atskirose pakopose ypatumai.

 
Nepaisant progresyvių ES nacionalinių užimtumo politikos tikslų ir priemonių, darbo rinkos segregacija, šeimos ir darbo vaidmenų konfliktai, skurdas ir socialinė atskirtis vis dar  apsunkina daugelio moterų adekvačią integraciją į darbo rinką. ES vyriausybės  kritikuojamos, kad jų vykdoma lygių galimybių politika užimtumo srityje prasilenkia su šiandienine realybe dėl stipriai įsitvirtinusių ideologinių ir kultūrinių tradicijų, kad jų reformistinės nuostatos labai paviršutiniškos, t.y. iš esmės nepasiūlančios jokios radikalesnės lyčių sistemos reformos. Dažniausiai Lietuvos ekspertų minimos mūsų šalies lyčių politikos problemos susijusios su neadekvačia lyčių aspekto integravimo strategijos samprata, politinės valios ir nuoseklios strategijos trūkumu, programų finansavimo nestabilumu, atsakingų pareigūnų nekompetencija ir jų nejautrumu lyčių problemoms. Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad gyventojai pripažįsta egzistuojant moterų diskriminaciją Lietuvoje, o „lygesnių“ galimybių viltis jie sieja su valstybės vaidmeniu ir Lietuvos integracija į, jų požiūriu, moterims „teisingesnę“ Europos Sąjungą.

Analizuojant lyčių aspekto strategijos įgyvendinimo kliūtis įvairiose šalyse, reikia atsižvelgti į istorinius sociokultūrinius šalių ypatumus arba ideologinius socialinės gerovės sampratos skirtumus bei dėl tų skirtumų susiformavusius savitus lyčių kontraktų tipus. Valstybė, plėtodama vaikų ir pagyvenusių žmonių viešųjų globos paslaugų infrastruktūrą, Skandinavijos šalyse suvaidino reikšmingą vaidmenį, formuojantis dvigubo šeimos maitintojo modeliui. Kontinentinės Europos valstybių siekis išsaugoti tradicinę šeimą bei alternatyvių darbo organizavimo formų plėtra sudaro sąlygas moterims auginti vaikus bei dalyvauti darbo rinkoje ir kartu kuria vyro-šeimos maitintojo ir žmonos, dirbančios ne visą darbo dieną ir prižiūrinčios namus, lyčių santykių modelį. Pietų Europos šalyse „viešo“ ir „privataus“ struktūra išlieka labiau diferencijuota, lyčių vaidmenų kontraktas tradiciškesnis nei kitose šalyse. Tradiciškai reikšmingas šeimos vaidmuo socialinės gerovės ir globos sistemoje suformavo stiprias vyro-šeimos maitintojo, žmonos–namų šeimininkės santykių modelio pozicijas šiose visuomenėse.  Įgyvendinant lyčių aspekto integravimo strategiją užimtumo srityje, susiduriama su skirtingomis ideologinėmis, kultūrinėmis, institucinėmis, politinėmis ir teisinėmis kliūtimis, kurios įvairiose šalyse sprendžiamos skirtingai, atsižvelgiant į skirtingas lyčių kontrakto sąlygas. Vienose šalyse nacionaliniai prioritetai susiję su moterų politinių galių stiprinimu (Šiaurės šalys), kitose – su struktūrų mobilizavimo strategija (Vokietija, Austrija, Olandija), dar kitose – kuriami tam tikri instrumentai, tačiau konkrečių reformų lyčių desegregacijos darbo rinkoje klausimais nepasiūloma (Prancūzija, Liuksemburgas), diegiamos pozityvios diskriminacijos priemonės  (Jungtinė Karalystė, Ispanija), vykdomos konkrečių veiksmų programos (Italija, Graikija). Nors ir išreikšdama revoliucinį požiūrį, lyčių aspekto integravimo strategija dar nesulaukė revoliucinių sprendimų. Moterys tebelaikomos kaitos subjektais, o valstybė rūpinasi socialinės tvarkos status quo.