Europos Sąjungos (ES) institucijos ypatingą dėmesį skiria kovai su lyčių nelygybės apraiškomis šiuolaikinėje visuomenėje. Iki pat XX pabaigos ES lyčių lygybės politika buvo iš esmės orientuota į vienodo užmokesčio principo taikymą pagal Romos sutarties 119 straipsnį, ir tik pastaruoju metu ją reglamentuoja sąrašas direktyvų, užtikrinančių jau platesnių lyčių lygių teisių užtikrinimą darbo vietoje. Paskutiniame dešimtmetyje ES institucijos praplėtė savo politinių įsitikinimų ir įgaliojimų šioje srityje ribas, numatydamos ir įgyvendindamos pozityviųjų veiksmų programas bei lyčių aspekto integravimo strategiją. Kaip teigia Rees (1998), minima strategija šiuo metu siūloma pasinaudoti kaip progresyviausiu įrankiu, siekiant išplėsti lyčių problemų socialinį ir politinį matomumą bei paskleisti jas po visą ES viešosios politikos spektrą. Radikalus, tradicines tiesas ir visuomenėje įsigalėjusius mąstymo būdus griaunantis  požiūris, išreikštas ES lyčių aspekto integravimo strategijoje, atkreipia dėmesį ne tik į moterų, bet ir į vyrų problemas.

 

Ambicinga lyčių aspekto integravimo strategija privertė ES valstybes nares peržiūrėti  savąsias lyčių lygių galimybių politines nuostatas, užimtumo strategijas, socialinės gerovės sistemas ir jų siūlomas skirtingas lyčių gerovės priemones. Unikalūs istoriniai ir sociokultūriniai veiksniai, skirtingos įvairių šalių socialinės gerovės ir užimtumo sistemos, įvairios diskusijos ir paskutiniųjų dešimtmečių priemonės transformavo ES šalių socialinę ir užimtumo politiką bei suformavo savitą kiekvienos šalies lyčių lygybės sampratą bei priemones šiam tikslui pasiekti.

 

Ši mokomoji knyga apibendrina 2004 m. gegužės 12-15 d. Vytauto Didžiojo universitete įvykusio seminaro-mokymų  „Moterų užimtumo strategijos integruojantis į ES“ medžiagą ir ekspertų įžvalgas. Šis seminaras vyko pagal VDU Sociologijos katedros vykdytą projektą „ES plėtra ir jos įtaka moterims Lietuvoje“, kurio pagrindinis rėmėjas – Europos komisijos atstovybė Lietuvoje. Seminare dalyvavo įvairių Lietuvos moterų nevyriausybinių organizacijų, mokslo institucijų, LR Seimo ir Vyriausybės atstovai, žurnalistai, taip pat svečiai iš Švedijos, Graikijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Mokymus vedė Interkomp AB ekspertė iš Švedijos dr. Kristina Stridh ir ekspertas iš Graikijos profesinio ugdymo ir užimtumo plėtros centro direktorius Petros Kranias.  Seminaro metu buvo pristatytos pagrindinės Europos gyventojų užimtumo strategijos, jų reikšmė ir panaudojimas, siekiant įgyvendinti aktyvų moterų dalyvavimą darbo rinkoje naujosios Europos Sąjungos kontekste. Daug dėmesio buvo skiriama moterų užimtumo, verslumo, adaptacijos ir lygių galimybių įgyvendinimui darbo rinkoje, informacinių komunikacinių technologijų, kaip priemonės moterų galių stiprinimui, klausimams, lyčių aspekto integravimo strategijai (gender mainstreaming) aptarti. Šios mokomosios knygos tikslas pristatyti lyčių aspekto integravimo strategijos sampratą[1], jos ypatumus Europos užimtumo strategijoje, pagrindines įgyvendinimo kliūtis bei tų kliūčių suponuotus savitus ES šalių lyčių aspekto integravimo strategijos modelius. Šiame darbe remiamasi Lietuvos ir ES oficialiais dokumentais, moksline literatūra, Lietuvoje ir kitose ES šalyse atliktų mokslinių tyrimų rezultatais.

   
Pirmame šios publikacijos skyriuje trumpai pristatomos lyčių aspekto integravimo strategijos prielaidos ir jos samprata. Antrame ir trečiame skyriuose analizuojama Europos užimtumo strategija ir lyčių aspekto integravimo į šią strategiją ypatumai. Ketvirtame skyriuje apibendrinami Lietuvos lyčių lygybės standartai ir jų vertinimas Lietuvos lyčių politikos ekspertų bei gyventojų akimis. Penktame skyriuje pateikiama trumpa Europos lyčių nelygybės modelių apžvalga. Istoriškai susiformavę saviti lyčių kontrakto tipai įvairiose šalyse sudaro specifines kliūtis adekvačiam lyčių aspekto integravimo politikos įgyvendinimui užimtumo sektoriuje. Sisteminga šių kliūčių apžvalga pateikiama tolimesniame publikacijos skyriuje. Jų poveikis atskiroms šalims yra skirtingas, lemiantis skirtingus šalių prioritetus nacionalinėse veiksmų programose ir skirtingus lyčių aspekto integravimo politikos modelius. Remiantis apibrėžtais įvertinimo kriterijais ir 2000 m. 12 ES šalių ekspertų vertinimais, jų preliminari tipologija trumpai pristatyta septintame šio darbo skyriuje.               

---