• “Everybody Comes to Hollywood”: Lyčių reprezentacija mūsų žiūrimiausiuose filmuose
• Femme fatale metamorfozės
• Kas/ar yra feministinis kinas? Lyčių vaidmenys, feministinio kino strategijos ir vizualinės produkcijos priemonių feminizavimo perspektyvos

Seminaro programa

Gruodžio 5 d. (penktadienis)
Vilniaus dailės akademija (Maironio g. 6, Vilnius) | Posėdžių salė
10.00–10.45	Jelisaveta Blagojevič, Belgrado moterų studijų centras	“Thought mov(i)es: queering theory”
Kinas, kaip vienas iš galingiausių populiariosios kultūros vertybių šaltinių, yra neapeinamas įžangos taškas svarstant gėjų ir lesbiečių, taip pat transseksualų, biseksualų, transgenders, genderbenders ir t.t. reprezentaciją.
10.45–11.10	Artūras Tereškinas, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universiteto lyčių studijų centras	“Queer teorija, queer žvilgsnis ir vyriškas kūnas: nuo Jeano Geneto iki Dereko Jarmano”
11.10–12.00	diskusija
12.00–13.00	pietūs
13.00–13.25	Laima Kreivytė, Vilniaus dailės akademija	„Šiandienos repertuaras: žiūrovės ir herojės“
Ieškodami nebanalaus moters įvaizdžio, dabartiniai režisieriai dažnai rodo subkultūros personažus, poetizuoja marginalias patirtis; tai pateikiama dekoratyviai, kaip žvilgsniui maloni egzotika – giluminė vaizdo struktūra lieka nepakitusi, nekvestionuojamos simbolinės tvarkos ir privalomo heteroseksualumo normos.
13.25–13.50	Karolis Klimka, Vilniaus universitetas	“Ar Lara Kroft – feministė? Apie moteriškos galios (figūrų) recepciją kino žurnalistikoje (Kapų plėšikė Lara Kroft: Gyvybės lopšys [Lara Croft Tomb Raider: The Cradle of Life], 2003)”
Ką reiškia apibūdinimas “feministinis”, taikomas kinematografinei videožaidimo, skirto paaugliams (daugiausia vaikinams), adaptacijai? Kaip vadinamųjų broliškųjų bendrijų (fraternities) fantazijos apie “moterišką galią” dalyvauja patriarchalinės politinės hegemonijos reprodukcijoje?
13.50–14.15	Algirdas Davidavičius, Vilniaus universiteto lyčių studijų centras	“Vakarietiško lyčių dimorfizmo paraštėse: lyčių suliejimas (‘gender blur’) populiariojoje japonų animacijoje (anime) (Ghost in the Shell [Dvasia lukšte],  1995)”
Aiškią alternatyvą vakarietiško lyčių dimorfizmo nuostatoms, pasak kurių esama tik dviejų aiškiai apibrėžtų skirtingų lyčių ir tik dviejų ribotų jų vaidmenų aibių, demonstruoja japoniška populiarioji animacija (japoniškai “anime”), laisvai žaidžianti “vakarų” mitologemomis, dažnai naudodama “lyčių suliejimo” (“gender blur”) tematiką.
14.15–15.00	diskusija

Gruodžio 4 d. (ketvirtadienis)
Vilniaus dailės akademija  (Maironio g. 6)
16 val.	"Celluloid Closet"
Dokumentinis filmas apie Holivudo santykių su homoseksualumu istoriją. Rež. Rob Epstein ir Jeffry Friedman, 1995 (1.42) (anglų kalba).
“Skalvijos” kino centras  (A. Goštauto g. 2/15)
19 val.	“Komjaunuolė, spartuolė, pirmūnė”
Sovietmečiu sukurtų lietuvių dokumentinių filmų apie moteris programa.
21 val.	“Prakeikta pievelė” (Gazon maudit)
Loranas ir Loli – laiminga šeima. Jie augina du vaikučius ir gyvena žaviame nuosavame name. Loranas yra nekilnojamojo turto agentas ir nepataisomas mergišius. Loli apie tai nieko nežino. Ji prižiūri namus ir augina vaikus. Tačiau netikėtas keistos merginos Marijo pasirodymas sudrumsčia šeimos idiliją. Marijo ir Loli - visiškai skirtingos, tačiau, pasirodo, jos abi neabejingos moterims... Rež. Josiane Balasko. Vaidina Victoria Abril, Josiane Balasko, Alain Chabat, Ticky Holgado. (Komedija, Prancūzija, 1994, 1.30)

Gruodžio 5 d. (penktadienis)
“Skalvijos” kino centras (A. Goštauto g. 2/15)
17 val.	Moteris vokiečių kine: “Nepaliečiamoji” (Die Unberuehrbare)
Autobiografiniais motyvais pagrįstas Oskaro Roehlerio filmas. Jo herojė – kadaise populiari Vakarų Vokietijos rašytoja, alkoholikė ir komunistė,  kurios kūriniai buvo itin mėgstami Sovietų Sąjungoje ir VDR. Filme rodomos paskutinės jos gyvenimo dienos, kurios sutapo su Berlyno sienos žlugimu. Rež. Oskar Roehler. Vaidina Hannelore Elsner, Vadim Glowna, Jasmin Tabatabai, Lars Rudolph, Michael Gwisdek. Drama, Vokietija, 2000, 1.50)
19 val.	Video darbų konkurso “Lytis ir kinas” peržiūra ir prizininkų apdovanojimai.

Gruodžio 6 d.  (šeštadienis)
“Skalvijos” kino centras  (A. Goštauto g. 2/15)
15 val.	Moteris vokiečių kine: “Nakties siluetai” (Nachtgestalten)
Skirtingus filmo herojus - šių dienų Berlyno gyventojus - sujungia vienas vakaras, kai mieste vieši popiežius Jonas Paulius II. Benamė Hana randa šimtą markių ir nusprendžia kartu su mylimuoju praleisti naktį tikroje lovoje. Kaimietis Johenas atvyko į Berlyną ieškoti merginos, bet praleidžia naktį vaikščiodamas po miestą su jauna prostitute narkomane. Kelios istorijos nuolat pinasi, atskleisdamos niūrią didmiesčio kasdienybę. Rež. Andreas Dresen. (Drama, Vokietija, 1998, 1.34 )
17 val.	“Kapų plėšikė Lara Kroft” (Lara Croft : Tomb Raider)
Pirmasis filmas apie populiariąją komiksų supermoterį. Rež. Simon West. (Komiksas, JAV, 2001)
19 val.	“Ten ir atgal” (In & Out)
Mažas provincijos miestelis. Vidurinės mokyklos mokytojas rengiasi vedyboms su savo kolege. Staiga miestelį ima krėsti skandalas. Vienas auklėtinių - garsus Holivudo aktorių - per "Oskarų" teikimo ceremoniją pareiškia, kad homoseksualo vaidmeniui jį įkvėpė mylimas mokytojas. Rež. Frank Oz. (Komedija, JAV, 1997, 1.30)

Konkursas

2003 m. gruodžio 4-6 d. Vilniuje vyks tarpdisciplininis seminaras “Lytis ir kinas: įvaizdžiai, rakursai, auditorijos”. Sudėtinė jo dalis – trumpų videofilmų (5-15 min.) lyčių ir kino problematika konkursas.

Norintys dalyvauti video kasetę su nurodytu autoriumi, filmo pavadinimu ir trukme turi pristatyti į “7 meno dienų” redakciją (Bernardinų 10, Vilnius) iki lapkričio 25 d.

Atrinktų filmų pristatymas įvyks “Skalvijos” kino centre, nugalėtojai bus apdovanoti.

Informacijos tel.: 8673 020 79.

Dažnai kalbama apie kino ir televizijos konkurenciją, tačiau kinas lieka viena iš svarbiausių pomoderniosios visuomenės ideologinių instancijų. Todėl svarbu žinoti, kaip šių dienų kinui sekasi peržengti tradicinių lyčių ir jų santykių reprezentavimo apribojimus? Kaip subkultūrinių tapatybių ar mažumų kultūros reprezentacijos "meinstrymo" vizualiniame diskurse balansuoja tarp “pareigos” aptarnauti vujeristinį interesą arba ideologinį  poreikį ir poreikio pažvelgti giliau? Pomodernusis kinas gana jautriai reaguoja į sociopolitinę visuomenės dinamiką, lyčių santykių ir moters statuso kaitą, todėl  Lytis ir kinas kviečia analizuoti sudėtingą ekonominę, kultūrinę, ideologinę ir politinę kino verslo, kino kūrėjų ir kino vartotojų auditorijos santykių dinamiką.

Konkurso nugalėtojai: Rokas Tarabilda ir Valentinas Klimašauskas "Sutartinė"

Konkurso prizininkai (-ės):

• Kristina Inčiūraitė "Laisvalaikis"
• Ona Kuraitė "Mama/tėtis"
• Robertas Narkus "0:0"
• Milda Zabarauskaitė "Miegančioji"

Kiti konkursui pateikti filmai:

• Milda Butkevičiūtė "Be pavadinimo"
• Monika Cikanavičiūtė "Moteris vampyrė"
• Tomas Činakovas "Be pavadinimo"
• Simonas Glinskis "Be pavadinimo"
• Dalia Kleinaitytė "Jis-Ji"
• Dovilė Klepačiūtė "Be pavadinimo"
• Dovilė Mikalauskaitė "Pozuotojas"
• Giedrė Putnikaitė "Žaisliukas"
• Goda Skėrytė "Belyčiai?"
• Aurelija Tijūnaitytė "Be pavadinimo"

Seminaro "Lytis ir kinas" ataskaita

Gruodžio 4–6 d.d. Vilniuje, Vilniaus dailės akdemijoje, įvyko tarptautinis tarpdisciplininis seminaras “Lytis ir kinas”, kurį organizavo Lygių galimybių plėtros centras (LGPC), remiamas Atviros visuomenės instituto (Niujorkas). Rengdamas seminarą, LGPC bendradarbiavo su šiomis institucijomis: Lygių galimybių kontrolierės tarnyba, Vilniaus dailės akademija, Skalvijos kino centru (kur demonstruota speciali fuilmų programa), Goethe’ės institutu Vilniuje. Renginį parėmė Šiaurės miestelio technologijų parkas bei spaustuvė “Petro ofsetas”.              

Seminaras “Lytis ir kinas” yra pirmasis projekto “Apie lytį viešai” renginys. Projektas apims tris tarptautinius seminarus, lydimus specialių meno ir filmų programų, publikacijų ir vertimų spaudoje ciklo bei konkursų. Projektu “Apie lytį – viešai” bus siekiama plėtoti lytiškumo, lyčių ir lyčių santykių reprezentavimo mūsų dienų kultūros tekstuose ir praktikose analizę bei aktualių socialinių ir politinių reiškinių lytinių implikacijų suvokimą, sutelkiant įvairių disciplinų atstovių/atstovų pajėgas ir teikiant pirmenybę eksperimentiniam, politiškai angažuotam požiūriui. Seminaruose derės akademinis diskursas, politinis komentaras ir meno akcija. Kiti du projekto seminarai, “Lytis ir populiarioji kultūra” bei “Lytis ir politika”, įvyks 2004 m.

 Seminaru “Lytis ir kinas” siekta pateikti visapusišką, įvairias disciplinines perspektyvas reprezentuojančią lyčių ir lyčių santykių vaizdavimo šiuolaikiniame kine analizę, aiškinančią jo sąsajas su aktualiais socialiniais ir politiniais reiškiniais, išsiaiškinti, kaip šių dienų kinui “sekasi” peržengti tradicinius lyčių ir jų santykių vaizdavimo stereotipus, kaip kinas reaguoja į sociopolitinę visuomenės dinamiką, lyčių santykių ir moters statuso kaitą, aiškintis sudėtingą ekonominę, kultūrinę, ideologinę ir politinę kino verslo, kino kūrėjų ir kino vartotojų auditorijos santykių dinamiką.

Seminare “Lytis ir kinas” pranešimus skaitė 8 pranešėjai, tarp jų dvi viešnios iš užsienio: dr. Almira Usmanova iš Europos humanitarinio universiteto Minske (Baltarusija) bei Jelisaveta Blagojevič iš Belgrado moterų studijų centro (Serbija). Seminaro pranešėjai buvo dr. Audronė Žukauskaitė (Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Vilnius), dr. Artūras Tereškinas (Kauno Vytauto Didžiojo universitetas/Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras), Renata Šukaitytė (Kauno Vytauto Didžiojo universitetas), Laima Kreivytė (Vilniaus dailės akademija), Algis Davidavičius (Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras), Karolis Klimka (Vilniaus universitetas). Specialią tarpdisciplininio meno projekto “Transaction”, sulaukusio tarptautinio susidomėjimo, prezentaciją surengė Nomeda ir Gedimainas Urbonai.

Seminare svarstytas platus temų ratas: meilė posovietiniame kontekste, Larso von Triero feminizmas, feministinis kinas, lesbiečių ir gėjų kultūra Lietuvoje ir kitur, moterų menininkių situacija, lyčių įvaizdžiai naujoje Holivudo produkcijoje ir japonų animacijoje.

Prieš seminarą kultūrinėje spaudoje pasirodė verstinių tekstų, supažindinančių Lietuvos skaitytoją su iškilių Vakarų autorių tekstais lyties ir kino temomis.

Kino centre “Skalvija” buvo demonstruojama speciali kino ir videofilmų programa, sulaukusi žiūrovų susidomėjimo. Žiūrovai turėjo galimybę pamatyti iškilius vokiečių režisierių filmus (Goethe’ės instituto Vilniuje dėka), taip pat prancūzų bei amerikiečių filmus. Teigiamų vertinimų sulaukė pati specialios teminės filmų programos idėja. Ypatingu sprogramos akcentu tapo videodarbų konkurso lyties ir kino tematika geriausių darbų apdovanojimas ir demonstravimas.

Lytiškumo problematikos svarstymas remiantis populiariąją kultūra (ir vice versa) pasirodė esąs itin priimtinas auditorijai, kuriai, atrodo, daug lengviau įsitraukti į diskusiją, kai kalbama populiariosios kultūros temomis, mat žmonės gali remtis savo, kaip tos kultūros vartotojų, kompetencija ir patirtimi, o tai įgalina įveikti mūsų auditorijoms būdingą santūrumą. Svarstymą laikantis šios perspektyvos ketinama plėtoti ir kituose projekto seminaruose. Turtinga vizualinė medžiaga, kuria pranešėjai iliustravo savo pranešimus, skatino gyvesnį pranešimų suvokimą ir kūrė kūrybingą seminaro atmosferą. Pasiteisino seminaro organizatorių nuostata, jog dera skirti užtenkamai laiko diskusijoms. Dialogas su auditorija buvo gyvas ir vaisingas.

Dalyvių anketos parodė, jog renginio auditorijos būta gana mišrios.  Didžiausią jos dalį sudarė akademinis jaunimas.

Seminaras susilaukė spaudos, radijo ir kultūros leidinių dėmesio. 

Dalyviai ir organizatoriai sutarė dėl tolesnio projekto plėtojimo strategijos.

Seminaro medžiaga bus paskelbta LGPC tinklalapyje.