Mielos moterys,
Organizacijos ” Už žmogaus gyvybę” pasiūlymai aborto klausimu - tai tarpinis žingsnis, siekiant ateityje uždrausti abortą Lietuvoje.

Atkreipiame visų dėmesį į tai, kad:

• Organizacija „Už žmogaus gyvybę“ nepasisako už moterų teises ir savo pasiūlymais dėl aborto tiesiogiai jas neigia.mš tikrųjų visose demokratijos šalyse moterys pačios daro sprendimus, atsispiria aplinkos įtakai, primetamiems kitų žmonių sprendimams. Aborto atveju sutuoktinio, partnerio valia negali būti primetama. Tik moteris gali nuspręsti, ką daryti su savo kūnu, savo nėštumu. Tai tik moters valia ir atsakomybė. Prašymas reikalauti sutuoktinio ar partnerio sutikimo įteisintų moters beteisiškumą ir vergystę reprodukcijos srityje.
• Ir Kairo,  ir Pekino konferencijų dokumentuose ginamos moterų apsisprendimo teisės, teisė į kūno vientisumą, teisė į reprodukcinės sveikatos paslaugas, mokslo pažangos pasiekimus. Todėl Kairo ir Pekino konferencijų dokumentų kritika parodo “Už žmogaus gyvybę” poziciją, aiškiai nukreiptą prieš moters lygias galimybes ir lygiateisiškumą.
• Privalomas apsigalvojimo periodas ir leidimas abortą atlikti iki 8-9 nėštumo savaičių riboja aborto, kaip paslaugos, prieinamumą moterims. Nereikalingų barjerų sudarymas pablogintų ir taip nepavydėtiną moters padėtį kelyje į abortą ir diskriminuotų moteris sveikatos paslaugų sferoje. “Už žmogaus gyvybę” pažymi, kad abortų Lietuvoje vis dar daug. Pasaulio mokslininkų tyrimai rodo, kad barjerų statymas kelyje į abortą, nekovojant su šio reiškinio priežastimis (nėra lytinės sveikatos mokymo, nevisi šeimos planavimo metodai prieinami) neišsprendžia ir nesumažina aborto problemos, tačiau bereikalingai pablogina moters padėtį. Paprastai moterys ryžtasi nutraukti nėštumą,  tvirtai apsisprendusios. Privalomas laukimo periodas, ypač sumažinus nėštumo nutraukimo terminą iki 8-9 nėštumo savaičių,  praktiškai  apsunkintų moteriai galimybę nutraukti nepageidaujamą nėštumą laiku, ir taip būtų pažeista jos teisė laiku pasinaudoti paslauga. Be to, moteris išgyventų privalomo laukimo periodo psichologinį spaudimą, kas galėtų atsiliepti  jos sveikatai ir sukelti neigiamas pasekmes: ligas bei savižudybę, kai abortą atlikti per vėlu. 
• Atskirų aborto klinikų steigimas būtų papildoma finansinė našta sveikatos sistemai.Be to, aborto klinikos problemos neišspręstų, priešingai, atsirastų operacijos komplikacijų rizika, nes tik daugiaprofilinėse ligoninėse  galima laiku suteikti   neatidėliotiną pagalbą  pavojaus sveikatai ir gyvybei atvejais.
• Kaimyninėje Lenkijoje uždraudus abortą, gimstamumas nepadidėjo, o nėštumą moterys nutraukia nelegaliai, pavojingomis sąlygomis Lenkijoje arba važiuoja atlikti operaciją saugiai užsienio šalyse. Lenkijos moterys pažymi savo pablogėjusią padėtį ir beteisiškumą.
• Embriono apsaugos įstatymas tiesiogiai veda į aborto uždraudimą ir moters beteisiškumą reprodukcijos srityje. Šiuo metu Lietuvoje  galiojantys įstatymai pakankamai saugo embrioną moters nėštumo metu. Todėl atskiras embriono apsaugos įstatymas nereikalingas.
• Š.m. liepą  Strasbūro Žmogaus teisių teismas byloje prieš Prancūziją aiškiai deklaravo, kad embrionui, vaisiui žmogaus teisių įstatymai netaikomi. Todėl teisė į gyvybę yra suprantama kaip jau gimusio žmogaus teisė.
• Teisė į abortą yra kraštutinė galimybė  moteriai išvengti neplanuoto nėštumo. Šiuo metu Lietuvoje nėra tinkamo lytinio švietimo, lytinės - reprodukcinės sveikatos, lyčių mokymo mokyklose, todėl moters apsisprendimas nutraukti nėštumą neturėtų būti smerkiamas. Kol valstybė neužtikrins visų reprodukcinių-lytinių teisių įgyvendinimo (teisės į informaciją, į kokybiškas prieinamas paslaugas, mokslo pažangos pasiekimus ir kt.), tol aborto nei apriboti, nei tuo labiau uždrausti Lietuvoje negalima.