PAGRINDINĖS TYRIMO IŠVADOS
Atsisiųsti pilną tyrimą
Tyrimo rezultatai leidžia daryti tokias išvadas:
Lietuvos gyventojų nuomonė apie požiūrį į skirtingas lytis pasidalijo. 45% 15-74 m. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje požiūris į vyrus palankesnis. 40% respondentų mano, kad vienodai palankiai žiūrima ir į moteris, ir į vyrus. Pirmajai nuomonei dažniau pritaria moterys (ypač vyresnio amžiaus, labiau išsilavinusios), miesto gyventojai (ypač mažesnių miestų). Antrajai nuomonei dažniau pritaria vyrai, kaimo gyventojai, respondentai turintys didžiausias šeimos mėnesio pajamas. Dažniau nei kas dešimtas (13%) respondentas neturėjo nuomonės aptariamu klausimu.
Didesnė dalis Lietuvos gyventojų (52%) teigia, kad vyrai turi geresnes profesines galimybes, lyginant su moterimis. Mažiau nei kas trečias (30%) apklausos dalyvis mano, kad abiejų lyčių profesinės galimybės yra vienodos. Pirmajai nuomonei dažniau pritaria moterys (turinčios didesnes šeimos mėnesio pajamas, aukštesnį išsimokslinimą), 30-49 m. gyventojai, miesto gyventojai. Antrajai nuomonei dažniau pritaria vyrai, kaimo gyventojai, moterys priskiriančios save kairiosioms pažiūroms. Ir tik nežymi dalis (2%) apklausos dalyvių mano, kad moterys turi geresnes profesines galimybes, lyginant su vyrais. Maždaug kas penktas (16%) neturėjo nuomonės aptariamu klausimu.
Politika domisi kas ketvirtas (26%) 15-74 m. Lietuvos gyventojas. Nesidomi – keturi iš dešimties (41%). Dažniau nei kas ketvirtas (28%) pasirinko neutralų atsakymą “nei taip, nei ne”. Tyrimo rezultatai rodo, kad politika dažniau domisi vyrai, vyriausi 50-74 m. gyventojai, respondentai turintys mažesnes nei vidutines šeimos mėnesio pajamas, turintys aukštąjį išsimokslinimą, priskiriantys save dešiniosioms politinėms pažiūroms, didmiesčių gyventojai. Nesidomi politika dažniau moterys, jauniausi 15-29 m, gyventojai, turintys didžiausias šeimos mėnesio pajamas, mažesnių miestų gyventojai. Reikia pažymėti, kad tie patys kriterijai taikytini ir moterims.
Daugiau nei trijų ketvirtadalių (79%) 15-74 m. Lietuvos gyventojų dalyvavimas politiniame gyvenime per paskutinius metus apsiribojo pasyviu dalyvavimu, t.y. domėjimusi politika, laikrašči; skaitymu bei TV žiūrėjimu. Kitos politinio gyvenimo formos tarp Lietuvos gyventojų nepopuliarios. Tarp dažniau minimų formų, kuriose dalyvavo apklausos dalyviai galima išskirti demonstracijas, mitingus bei dalyvavimą organizuojant rinkiminę kampaniją. Dalyvavimą partijos, politinio judėjimo ar organizacijos veikloje nurodė vos 3% respondentų. Vyrų ir moterų aktyvumas išvardytose politinės veiklos formose yra vienodas.
Respondentų manymu, pagrindinė moterų mažesnio dalyvavimo politiniame gyvenime priežastis yra jų didesnis rūpinimais šeima, nuovargis buityje. Tarp kitų dažniau minimų priežasčių yra šios: moterims mažiau galimybių (jų nereikia), taip priimta visuomenėje (tai vyrų reikalas), neleidžia vyrai. Kita vertus, tai galima paaiškinti ir pačių moterų nenoru tai daryti, nesidomėjimu šia veiklos sritimi bei nepasitikėjimu savo jėgomis.
Daugumos apklausoje dalyvavusių moterų (89%) atsakymas į klausimą apie norą dalyvauti kokios nors partijos ar judėjimo veikloje yra kategoriškas “ne.” Neigiamas atsakymas yra motyvuojamas tokiais argumentais: neįdomu, nusibodo politika, amžiaus (per sena), nenori veltis į politiką – tai nešvarus dalykas, tam nėra laiko (dirba, mokosi, šeima), esu eilinis žmogus (tam reikia sugebėjimų). Kaip matyti, nenorą dalyvauti partijos ar judėjimo veikloje sąlygoja tiek objektyvūs dalykai, tokie kaip intereso stoka, tiek ir subjektyvūs (savęs nuvertinimas, pasitikėjimo stoka). Laiko trūkumas, kaip matyti, nėra svariausias argumentas, kurį linkę pabrėžti Lietuvos gyventojai.
Tik nežymi dalis (7%) respondenčių moterų teigė, kad norėtų dalyvauti kokios nors partijos ar judėjimo veikloje. Iš viso buvo paminėti 8 partijų pavadinimai ir jaunimo organizacijos (nenurodant konkretaus pavadinimo), kurių veikloje norėtų dalyvauti moterys. Tyrimo rezultatai rodo, kad tarp moterų populiariausia naujai įsikūrusi Darbo partija. Antra-trečia vietomis pagal populiarumą dalijasi Liberalų ir centro sąjunga bei Tėvynės sąjunga. Liberalų demokratų partija ketvirtoje vietoje. Trečdalis respondenčių nenurodė kokios partijos ar judėjimo veikloje norėtų dalyvauti.
Respondentės minėjusios, kad rinktųsi Darbo partiją, motyvuoja savo norą dalyvauti jos veikloje šiais dalykais: įsitikinimu, kad gyvenimas Lietuvoje pagerės, garbingu partijos lyderiu, partijos rimtumu bei aktualiais keliamais partijai tikslais (teisingumo siekimas, kova su korupcija). Tarp tiesiogiai su partija nesusijusių motyvų minimas veiklos įdomumas bei noras pakeisti gyvenimo būdą, įsilaisvinti nuo namų rutinos.
Respondentės minėjusios, kad rinktųsi Liberalų ir centro sąjungą motyvavo tai įsitikinimu būti naudinga partijai ir padėti spręsti problemas, veiklos įdomumu bei partijos rimtumu.
Respondentės, minėjusios , kad rinktųsi Liberalų demokratų partiją mano, kad tai vienintelė “nesusitepusi”, padori partija.
Prioritetas Tėvynės Sąjungai motyvuojamas partijos rimtumu ir noru pakeisti gyvenimo būdą, išsilaisvinti nuo rutinos.
Maždaug du trečdaliai (59%) 15-74 m. Lietuvos gyventojų nežino, kokios priemonės galėtų paskatinti moteris aktyviau dalyvauti politinėje veikloje.
Keturi iš dešimties (41%) respondetų mano, kad moteris aktyviau dalyvauti politinėje veikloje labiausiai paskatintų: išsilaisvinimas nuo namų ūkio darbų, mažesnis užimtumas, pačių moterų užsispyrimas siekti karjeros, paskatinimas, agitacija ir vyrų palaikymas bei pasenusio požiūrio į moteris pasikeitimas, daugiau pagarbos moterims. Reikia pažymėti, kad skirtingos socialinės-demografinės grupės skirtingai pozicijonuoja minėtus veiksnius pagal svarbą. Jauniausi 15-29 m. gyventojai dažniau nei kitos amžiaus grupės pirmiausia pabrėžia pasenusio požiūrio į moteris pakeitimo būtinybę bei pačių moterų norą, užsispyrimą siekti karjeros ir paskatinimą, agitaciją, didesnį palaikymą iš vyrų pusės. Vyresni gyventojai pirmiausia pabrėžia moterų išsilaisvinimą nuo namų ūkio. 30-49 m. gyventojai pakankamai stipriai akcentuoja pačių moterų norą ir užsispyrimą siekti karjeros. Didmiesčių gyventojai labiau nei kitos gyventojų grupės pirmiausiai pabrėžia moterų išsilaisvinimą nuo namų ūkio bei pačių moterų norą, ir užsispyrimą siekti karjeros bei pasenusio visuomenės požiūrio į moteris keitimosi būtinybę. Mažesnių miestų gyventojai pirmiausiai pabrėžia pačių moterų norą ir užsispyrimą siekti karjeros. Didesnė kaimo gyventojų dalis neturėjo nuomonės aptariamu klausimu.
Privalomai lyčių kvotai partijų rinkimų sąrašuose pritaria šiek tiek daugiau nei trečdalis (34%) 15-74 m. Lietuvos gyventojų. Tokiam siūlymui dažniau pritaria moterys, 30-49 m. amžiaus gyventojai, turintys vidutines ir didesnes pajamas, miestų gyventojai, turintys aukštesnį (vidurinį ir ypač aukštąjį išsilavinimą), priskiriantys save kairiosioms pažiūroms, specialistai/vadovai, namų šeimininkės. Dažniau nei kas ketvirtas (26%) 15-74 m. gyventojas nepritaria kvotų siūlymui. Tai dažniau vyrai, didmiesčių gyventojai, priskiriantys save dešiniosioms pažiūroms.Reikia pažymėti, kad keturi iš dešimties (40%) respondentai neturėjo nuomonės aptariamu klausimu. Tai dažniau vyriausi 50-74 m. amžiaus gyventojai, turintys mažiausias šeimos mėnesio pajamas, kaimo gyventojai, turintys žemiausią (nebaigtą vidurinį) išsilavinimą.
Lietuvos gyventojų manymu, vyriškiausiomis yra šios profesijos: vairuotojas, statybininkas, policininkas, karininkas, lakūnas. Politikas tarp vyriškiausių profesijų minimas 6 vietoje. Moteriškiausioms profesijoms priskiriamos šios: mokytoja, siuvėja, pardavėja. Taip pat galima būtų paminėti šias profesijas: gydytoja, darželio auklėtoja, virėja (kulinarė konditerė), kirpėja, sekretorė-administratorė, globos darbuotoja. Tarp moteriškų profesijų politikės profesija neminima. Žymesnių nuomonių skirtumų, sąlygojamų socialinių-demografinių charakteristikų nepastebėta.
Didesnė dalis 15-74 m. Lietuvos gyventojų (58%) mano, kad politiko profesija yra labiau vyriška. Keturi iš dešimties (40%) mano, kad aptariama profesija tinka abiem lytims. Respondentai vyrai dažniau nei moterys pabrėžia politiko profesijos vyriškumą. Šios profesijos tinkamumą abiem lytim mini vienodas vyrų ir moterų skaičius. Tyrimo rezultatai rodo, kad jauniausi 15-29 m. amžiaus respondentai labiausiai pabrėžia politiko profesijos vyriškumą, tuo tarpu vyriausi respondentai (50-74 m.) dažniau nei kiti nurodo, kad ši profesija tinkama abiem lytims. Miesto gyventojai dažniau nei kaimo pabrėžia politiko profesijos vyriškumą. Ypač tai pasakytina apie didmiesčių gyventojus. Kaimo gyventojų nuomonė pasidalijo per pusę. Pusė respondentų mano, kad tai labiau vyriška profesija, kita pusė- kad tinkama abiem lytims. Akivaizdi tendencija, kad kuo didesnės respondentų šeimos pajamos, tuo labiau pabrėžiamas politiko profesijos vyriškumas. Politiko profesijos tinkamumą abiem lytim dažniau mini gyventojai turintys mažesnes pajamas.
Tarp 20 vertinamų asmeninių savybių labiau vyriškoms priskiriamas tik agresyvumas, o labiau moteriškoms priskiriamas: jausmingumas, plepumas, kantrumas ir meilumas. 15 iš 20 vertinamų savybių, respondentų manymu, tinka ir vyrams ir moterims. (30%) apklausos dalyvis mano, kad abiejų lyčių profesinės galimybės yra vienodos. Pirmajai nuomonei dažniau pritaria moterys (turinčios didesnes šeimos mėnesio pajamas, aukštesnį išsimokslinimą), 30-49 m. gyventojai, miesto gyventojai. Antrajai nuomonei dažniau pritaria vyrai, kaimo gyventojai, moterys priskiriančios save kairiosioms pažiūroms. Ir tik nežymi dalis (2%) apklausos dalyvių mano, kad moterys turi geresnes profesines galimybes, lyginant su vyrais. Maždaug kas penktas (16%) neturėjo nuomonės aptariamu klausimu.
|
Labiau vyriška | % | Tinka ir vyrams ir moterims | % | Labiau moteriška | % |
Agresyvumas | 64 | Sąžiningumas | 75 | Jausmingumas | 76 |
| | Protingumas | 73 | Meilumas | 71 |
| | Profesionalumas | 73 | Plepumas | 58 |
| | Savarankiškumas | 66 | Kantrumas | 59 |
| | Pasitikėjimas savimi | 60 | | |
| | Kūrybiškumas | 58 | | |
| | Dalykiškumas | 57 | | |
| | Racionalumas | 54 | | |
| | Karjeros siekimas | 52 | | |
| | Konstruktyvumas | 52 | | |
| | Tolerantiškumas | 51 | | |
| | Drąsumas | 50 | | |
| | Savikritika | 50 | | |
| | Ryžtingumas | 49 | | |
| | Ambicingumas | 48 | | |
Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniau nei kas trečiam (36%) 15-74 m. Lietuvos gyventojui nėra skirtumo, ką rinktis kandidatą vyrą ar kandidatę moterį. Dažniau nei kas dešimtas (12%) apklausos dalyvis neturėjo nuomonės aptariamu klausimu. Maždaug kas trečias respondentas (32%) rinktųsi kandidatą vyrą, kas penktas (20%) – rinktųsi moterį. Vyrų ir moterų nuomonės aptariamu klausimu skiriasi. Respondentai vyrai nelinkę teikti pirmenybės moterims. Jeigu abiejų kandidatų savybės būtų vienodos, Tik mažiau nei kas dešimtas (8%) pasirinktų kandidatę moterį. Tuo tarpu beveik trečdalis moterų (29%) tokioje situacijoje pasirinktų kandidatę moterį. Keturi iš dešimties respondentų vyrų pasirinktų kandidatą vyrą, tarp respondenčių moterų tai padarytų tik kas ketvirta (24%). Keturiems iš dešimties respondentų vyrų nėra skirtumo, ką rinktis, jeigu visos kitos kandidato savybės yra vienodos. Tos pačios nuomonės yra ir trečdalis respondenčių moterų.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 15-74 m. amžiaus gyventojams, sprendžiant balsuoti už konkretų politiką/politikę, svarbiausi yra šie veiksniai: išsimokslinimas, asmeninės savybės ir politinė patirtis. Antrai veiksnių grupei priskiriamas amžius, profesija, partinė priklausomybė. Trečiai: materialinė padėtis ir tautybė. Ketvirtai: šeimyninė padėtis bei išvaizda. Mažiausiai svarbi kandidato lytis. Skirtingų socialinių demografinių grupių nuomonė dėl pirmų trijų veiksnių svarbos yra identiška. Kitų veiksnių svarbos atžvilgiu respondentų nuomonės skiriasi.
Dažniau nei kas trečias (34%) 15-74 m. amžiaus gyventojas mano, kad didesnis moterų skaičius valdžioje neturėtų įtakos valdymui. Dažniau nei kas ketvirtas (28%) respondentas mano, kad šalies valdymas būtų geresnis. Kas dešimtas (10%) respondentas mano, kad šalies valdymas taptų blogesnis. Dažniau nei kas ketvirtas (28%) respondentas neturėjo nuomonės aptariamu klausimu. Tyrimo rezultatai rodo, kad pačios moterys dažniau nei kitos socialinės demografinės respondentų grupės linkusios manyti, kad didesnis moterų skaičius valdžioje turėtų teigiamos įtakos šalies valdymui. Tuo tarpu kitų respondentų grupių nuomonė aptariamu klausimu labiau rezervuota. Jų manymu, šalies valdymas dėl didesnio moterų dalyvavimo valdžioje nesikeistų.
Respondentų atsakiusių, kad esant daugiau moterų valdžioje valdymas būtų geresnis svariausi argumentai yra šie: moterys labiau įsigilina į esmę, viską apgalvoja; įžvalgesnės, geriau išmano gyvenimą, moka elgtis su pinigais, protingesnės, sąžiningesnės. Manoma, kad jų dalyvavimas padėtų ginti moterų teises, išspręsti moterų problemas. Šiems argumentams pritaria ir apklausoje dalyvavusios moterys.
Kas antras respondentas atsakęs, kad valdymas nesikeistų, argumentuoja tai tuo, kad valdymo kokybė nepriklauso nuo lyties. Tokios nuomonės ir kas antra apklausoje dalyvavusi moteris. Šalies valdymo kokybė, dažniau nei kas dešimto respondento manymu, priklauso nuo lyderių pažiūrų ir siekių. Kita vertus, teigiama , kad kelios moterys nieko nepakeistų. Šiai minčiai pritaria ir apklausoje dalyvavusios moterys.
Pagrindinis dažniau nei antro respondento manančio, kad esant daugiau moterų valdžioje šalies valdymas būtų blogesnis argumentas yra tai, kad moterys per silpnos politikės. Kas penktas mano, kad valdymui trukdytų tai, jog moterys vadovaujasi emocijomis, kas dešimtas mano, kad moterys neturi tam laiko, nes yra pririštos prie šeimos. Taip pat manoma, kad tarp moterų didesnė nesutarimų galimybė, moterys neturi patirties. Kas antra apklausoje dalyvavusi moteris sutinka, kad moterys per silpnos politikės ir dažniau nei Lietuvos gyventojai apskritai pabrėžia, kad būti politikėms moterims trukdytų jų vadovavimasis emocijomis. Dažniau nei kas dešimta mano, kad moterims stinga laiko dėl šeimyninių rūpesčių.
