Politiniams sprendimams, susijusiems su jaunų žmonių lytine ir reprodukcine sveikata, visuomenės nuomonė yra itin svarus argumentas. Patikimų duomenų apie visuomenės požiūrį į jaunų žmonių lytinės sveikatos priežiūros poreikius stoka apsunkina politinių sprendimų priėmimo procesą ir sudaro prielaidas aktyviai išsakomas radikalias nuostatas tapatinti su visuomenės nuomone.
Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinika, įgyvendindama Jungtinių Tautų Gyventojų fondo remiamą projektą „Umbrella project for Lithuania 2005“ vykdė visuomenės požiūrio į jaunų žmonių lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros poreikius tyrimą. Ši studija siekė įvertinti gyventojų požiūrį į lytiškumo ugdymą mokyklose bei lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas paaugliams.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurioje dalyvavo 1054 16 – 74 m. amžiaus Lietuvos gyventojai atliko Rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT.
Respondentų nuomone lytiškumo ugdymas mokyklose yra veiksminga priemonė, padedanti mažinti nėštumų ir lytiniu keliu plintančių infekcijų skaičių paauglystėje. Trys ketvirtadaliai (76,6 proc.) apklaustųjų manė, jog geriausiai šio tikslo pavyktų pasiekti, jei mokyklose būtų akcentuojama susilaikymo nuo lytinių santykių svarba, 89,7 proc. tiriamųjų pabrėžė supažindinimo su kontraceptinėmis priemonėmis bei lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis svarbą.
Šiuo metu mokyklose vykdomą jaunų žmonių lytiškumo ugdymą palankiai vertino 30,6 proc. respondentų, 25,4 proc. tiriamųjų turėjo priešingą nuomonę (vertino blogai ir labai blogai). Didžiųjų miestų gyventojai (daugiau nei 190 000 gyventojų) šiuo metu vykdomą lytiškumo ugdymą mokyklose vertino palankiau nei mažesnių miestų ir miestelių gyventojai.
Vertindami šiuo metu jauniems žmonėms prieinamą lytiškumo ugdymą, 21,7 proc. apklausos dalyvių neatsakė į šį klausimą, o 43,9 proc. visų atsakiusiųjų išreiškė ambivalentišką nuomonę šiuo klausimu (lytiškumo ugdymą mokyklose vertino nei gerai, nei blogai). Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, jog aktyvios socialinės kampanijos gali būti efektyvios, formuojant gyventojų nuomonę jaunų žmonių lytiškumo ugdymo klausimu. Tikėtina, jog ši aiškios pozicijos neturinti visuomenės dalis ir yra konservatyvių socialinių grupių, pasisakančių prieš visapusišką lytiškumo ugdymą mokyklose, taikinys. Tokiomis aplinkybėmis aktyvi švietimo ir sveikatos politikų bei specialistų pozicija, visuomenei nuosekliai argumentuojanti visapusiško lytiškumo ugdymo svarbą, yra gyvybiškai būtina.
Jauniems žmonėms prieinamos ir priimtinos lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos, respondentų nuomone, yra būtinas veiksmingų profilaktinių strategijų komponentas. Šiuo metų jaunesniems nei 18 metų asmenims teikiamas lytinės sveikatos priežiūros paslaugas gerai ir labai gerai vertino 29,8 proc. respondentų, blogai ir labai blogai – 21,8 proc. į klausimą atsakiusių asmenų. Panašiai, kaip ir lytiškumo ugdymo mokyklose atveju, didelė visuomenės narių dalis neturėjo aiškios pozicijos: 48,4 proc. tiriamųjų lytinės sveikatos paslaugas vertino nei gerai, nei blogai, o ketvirtadalis (25,1) visų apklausos dalyvių šiuo klausimu neišsakė savo nuomonės.
Apklausos dalyvių nuomone geriausiai jaunesniems nei 18 metų asmenims patarti jiems rūpimais lytinės sveikatos klausimais galėtų akušeriai – ginekologai (28 proc.) ir šeimos gydytojai (26,4 proc.), penktadalis (20,8 proc.) respondentų buvo įsitikinę, jog šią funkciją tinkamiausiai atliktų gydytojas, dirbantis jaunimo sveikatos centre. Daugiau nei du trečdaliai respondentų (68,9 proc) buvo įsitikinę, jog jaunesnėms nei 25 metų amžiaus merginoms, turinčioms lytinės sveikatos problemų, vien šeimos gydytojo konsultacijos nepakanka.
Tyrime dalyvavę asmenys pritarė konfidencialumo užtikrinimo svarbai teikiant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas paaugliams: 62,6 proc. respondentų manė, jog paaugliui yra svarbu, kad gydytojas užtikrintų konsultacijos lytinės sveikatos klausimais slaptumą nuo tėvų ir kitų asmenų, 14,2 proc. tiriamųjų manė, kad šis aspektas jaunam žmogui nėra reikšmingas, 23,2 proc. asmenų nuomone, konfidencialumui paaugliai neskiria didesnio dėmesio.
Lytinės sveikatos priežiūros konfidencialumo svarbą itin akcentavo jaunesnio amžiaus respondentai. Jauniausios apklausos dalyvių grupės pozicija šiuo klausimu buvo ir pati aiškiausia – 17,3 proc. 16 – 24 metų amžiaus asmenys teigė, kog konfidencialumas yra „nei svarbus, nei nesvarbus“, tokią pačią poziciją 65-75 metų asmenys rinkosi du kartus dažniau – 35,7 proc. atvejų.
Prognozuodami didesnio paauglių lytinės sveikatos priežiūros konfidencialumo įteisinimo pasekmes respondentai akcentavo palankų konfidencialumo garantijų poveikį gydytojo – nepilnamečio paciento santykiams. Keturių penktadalių (80 proc.) apklaustų visuomenės narių nuomone įstatymas dėl informacijos konfidencialumo nepilnamečių sveikatos priežiūroje padidintų paauglių pasitikėjimą gydytojais bei kreipimosi į sveikatos priežiūros institucijas dažnį, palengvintų gydytojo – paciento bendravimą ir padidintų nepilnamečių pacientų ištikimybę paskirtam gydymui. Neigiamas didesnių konfidencialumo garantijų paaugliams pasekmes pabrėžė kiek daugiau nei dešimtadalis (11,6 proc.) apklausos dalyvių. Jų nuomone didesnės konfidencialumo garantijos paauglių lytinės sveikatos priežiūroje neigiamai paveiktų tėvų ir vaikų bendravimą, tėvų ir sveikatos paslaugų teikėjų santykius bei padidintų paauglių lytinį aktyvumą.
Atliktoje visuomenės apklausoje respondentai buvo prašomi išsakyti savo nuomonę apie paauglės sprendimą nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Į ši klausimą neatsakė 0,8 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų, todėl galima daryti prielaidą, jog aborto tema mūsų visuomenėje yra aktuali ir tik nežymi visuomenės dalis neturi savo nuomonės šiuo klausimu.
Vertindami jaunesnės nei 18 metų amžiaus merginos sprendimą nutraukti neplanuotą nėštumą 40,0 proc. respondentų laikėsi nuomonės, jog abortas visada yra nepateisinamas dalykas, o 4,8 proc. manė, jog abortas yra tinkamiausias neplanuoto nėštumo sprendimas. Didžioji respondentų dalis – 55,2 proc. pritarė teiginiui, jog abortas – sudėtingas sprendimas, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms (jei mergina neturi partnerio, šeimos palaikymo, minimalių materialinių sąlygų kūdikiui auginti), šį pasirinkimą vertino kaip tinkamą veiksmą. Nuostatai, jog abortas – sudėtingas sprendimas, tačiau tam tikromis aplinkybėmis tinkamas veiksmas, pritarė 39,0 proc. pradinį išsimokslinimą ir 59,4 proc. aukštąjį išsimokslinimą įgijusių respondentų.
Apklausos dalyvių nuomone, jaunų žmonių lytinės ir reprodukcinės sveikatos stiprinime turėtų dalyvauti šeima, mokykla ir sveikatos priežiūros sistema. Visų šių socialinių institutų atliekamos fukcijos, visuomenės narių vertinimu, yra būtini profilaktinių strategijų komponentai.
Respondentai išreiškė nuomone, jog tėvai turi užsiimti vaikų doriniu ugdymu (pritarė 85,1 proc.) bei lytiniu ugdymu (pritarė 91,9 proc.). Trys ketvirtadaliai (76,6 proc.) tiriamųjų teigė, jog mokyklose svarbu akcentuoti susilaikymo nuo ankstyvų lytinių santykių svarbą, 85, 1 proc. pritarė nuostatai, jog moksleiviai turi būti supažindinami su kontraceptinėmis priemonėmis bei lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis.
Vertindami sveikatos priežiūros sektoriaus pastangas stiprinti jaunų žmonių lytinę ir reprodukcinę sveikatą Lietuvos respondentai itin palankiai vertintų paprastesnį jaunų žmonių patekimą pas gydytojus – lytinės sveikatos specialistus (pvz., ginekologus), atsisakant reikalavimo turėti šeimos gydytojo siuntimą - pritarė 85,4 proc. apklaustųjų. 88,3 proc. tiriamųjų mano, jog geriausiai šias problemas padėtų spręsti Jaunimo centrų steigimas, į kuriuos jauni žmonės laisvai galėtų kreiptis ir gauti profesionalią pagalbą lytinės sveikatos klausimais. 67,9 proc. šalies gyventojų mano, jog jauniems žmonėms būtina sudaryti galimybę už mažesnę kainą įsigyti kontraceptinių priemonių. Kontraceptinių priemonių prieinamumo jauniems žmonėms didinimas atrodė aktualesnis mažų miestų ir miestelių gyventojams bei mažesnes pajamas gaunantiems respondentams.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo palankų visuomenės požiūrį į visapusiškos jaunų žmonių stiprinimo strategijos būtinumą. Lytinį ugdymą mokyklose, didesnį lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumą jauniems žmonėms, kontracepcijos prieinamumo didinimą pozityviai vertina skirtingo amžiaus, išsimokslinimo, didmiesčiuose ir kaimuose gyvenantys respondentai. Tyrimas rodo, jog tradiciškai konservatyviausi visuomenės sluoksniai – sunkesnėmis materialinėmis sąlygomis gyvenantys, kaimų ir mažų miestelių gyventojai itin gerai vertintų didesnes sveikatos priežiūros pastangas pagerinti paauglių lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros prieinamumą. Paauglių lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra, visuomenės nuomone, turėtų būti tobulinama, išplečiant jaunų žmonių galimybes konsultuotis su lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas teikiančiais specialistais bei didinant konfidencialumo garantijas paaugliams.
